46-asis ITF kongresas: Transporto darbuotojai stumia pasaulį į priekį

Lietuvos jūrininkų sąjunga, kaip Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) narė, dalyvavo 46-jame ITF kongrese, kuris vyksta kas penkerius metus ir šiemet pirmą kartą buvo surengtas arabų pasaulio šalyje – Maroke.

Į Kongreso rūmus Marakeše susirinko virš 2000 transporto darbuotojų atstovų iš 150 šalių, kad aptartų aktualius klausimus, pasidalytų gerąja praktika ir suformuluotų strategijas, kaip gerinti darbuotojų teises įvairiuose transporto sektoriuose.

Kongreso savaitės darbotvarkėje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas išsamios ITF vizijos kūrimui ateinantiems penkeriems metams.  Pokyčių įgyvendinimui ITF įvardino šešis esminius reikalavimus:

1. Teisės – kovoti už padorų atlyginimą, darbo sąlygas ir pagrindinę teisę streikuoti ir derėtis kolektyvinėse derybose.

2. Lygybės – kovoti su diskriminacija ir užtikrinti lyčių lygybę, įtraukimą ir vienodas galimybes visiems darbuotojams, nepaisant jų amžiaus, rasės, lyties, etninės priklausomybės, seksualinės orientacijos ar kilmės.

3. Saugumo ir sveikatos – skatinti saugias darbo sąlygas ir teikti prioritetą visų transporto darbuotojų sveikatai ir gerovei.

4. Tinkamos darbuotojams ateities formavimo – spręsti technologijų ir automatizavimo įtaką darbo vietose ir užtikrinti, kad darbuotojai turėtų savo nuomonę besikeičiančioje transporto aplinkoje.

5. Atskaitomybės pasaulinėse tiekimo grandinėse – reikalauti skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningo elgesio su visais darbuotojais visoje tiekimo grandinėje.

6. Tvaraus transporto – dėti pastangas sukurti tvaresnę transporto pramonės ateitį be anglies dioksido per pereinamąjį laikotarpį.

Kongreso šūkis „Transporto darbuotojai juda į priekį“ reiškia ne tik raginimą veikti, bet ir deklaraciją, kad transporto darbuotojai yra pasauliui labai reikalingų pokyčių varomoji jėga.

„Tai kertinis momentas stiprinti mūsų vienybę ir įvairovę stiprinant regionus ir sektorius, taip pat užtikrinant, kad jaunimas ir moterys vadovautų ir formuotų mūsų judėjimą visais lygmenimis. Mūsų stiprybė slypi vienybėje per įvairovę – suteikdami galių kiekvienam balsui, galime sukurti judėjimą, kuris yra nesustabdomas,”– sakė ITF prezidentas Paddy Crumlinas.

Jūrininkų sekcijos konferencijoje dalyvavo 60 organizacijų-narių, atstovaujančių beveik 1 mln. pasaulio jūrininkų. Delegatai patvirtino, kad per ateinančius penkerius metus sąlygų gerinimas išliks pagrindinė veikla ITF jūrininkų sekcijos darbo plane. Tačiau kaip pokyčių katalizatorius buvo pažymėtas skubus „pereinamojo laikotarpio” poreikis.

2021 m. Glazge įkurta „Jūrų pereinamojo laikotarpio darbo grupė“ vienija ITF, Tarptautinius laivybos rūmus (ICS), Jungtinių Tautų Pasaulinį susitarimą (UNGC), Tarptautinę darbo organizaciją (ILO) ir Tarptautinę jūrų organizaciją (IMO). Ši grupė pradėjo projektą „Bazinė jūrininkų mokymo sistema dekarbonizacijos srityje“, kad suteiktų, kaip manoma, 800 000 jūrininkų įgūdžius ir žinias dekarbonizacijos srityje, įskaitant žinias apie potencialiai pavojingą kurą, pvz., amoniaką ir vandenilį.

ITF jūrininkų sąjungos patvirtino savo įsipareigojimą pritraukti daugiau moterų ir jaunų jūrininkų, kad ši profesija būtų vertinama kaip gera karjera sekančiai jūrininkų kartai. „ITF aktyviai dalyvauja IMO vykdomame transporto pramonės pertvarkos procese. Taip pat turime šiek tiek padirbėti, kad jaunimas visame pasaulyje suvoktų jūrininko profesiją kaip puikią karjerą, o tai turi vykti užtikrinant jaunų darbuotojų teises ir suteikiant jiems apsaugą“, – sakė Jūrininkų skyriaus komiteto narė Susana Pereira-Ventura. Jaunųjų transporto darbuotojų atstovai akcentavo jūrininkų gerovės ir teisių išsaugojimą kovoje su neigiamomis klimato kaitos pasėkmėmis.

ITF jūrininkų sekcijos konferencijoje priimti pasiūlymai apėmė įsipareigojimą sukurti naują, išsamią strategiją, skirtą remti ir apsaugoti Ukrainos jūrininkus ir geležinkelių darbuotojus, įskaitant pirmenybę suteikiant jiems mokymus pagal „Jūrų teisingo pereinamojo laikotarpio darbo grupės“ projektą.

Visas ITF jūrininkų sekcijos konferencijos pasiūlymų sąrašas:

  • Parama Ukrainos transporto darbuotojams.

  • Australijos strateginis laivynas.

  • „Shipping P&I Club Insurance“ neveiksmingumo klausimas ir sprendimai.

  • Glaudesnis bendradarbiavimas tarp ITF ir Paryžiaus supratingumo memorandumo.

  • Ateities darbo perpektyvų propagavimas jauniems jūrininkams.

Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) jungtinėje jūrininkų ir dokininkų konferencijoje priimta „Marakešo politika“ dabar sudaro pasaulinės sąjungos kampanijoms dėl patogių vėliavų (FOC) pagrindą.

Marakešo politika nustato minimalias sąlygas, kurias ITF ir jos narės priims FOC prekybiniuose laivuose. Tai apima naują supratimą apie esminę pasaulinių tiekimo grandinių, atsiradusių po Covid-19 pandemijos, svarbą, taip pat pagrindinį laivybos ir jūrininkų vaidmenį kovojant su klimato kaita per pereinamąjį laikotarpį.

Marakešo politika dabar bus ITF kolektyvinių sutarčių (CBA), kuriose nustatomi FOC laivų įgulų atlyginimai ir darbo sąlygos, neatsižvelgiant į jų pilietybę, pagrindas.

Labai svarbu, kad politikoje taip pat pabrėžiama dokininkų ir jūrininkų bendradarbiavimo ir solidarumo svarba, užtikrinanti, kad jūrininkai nebūtų priversti dirbti dokininkų darbo ir apsauganti dokininkus nuo išpuolių už jų darbo jurisdikcijos ribų. 

Marakešo politika taip pat gilina su ITF susijusių profesinių sąjungų bendradarbiavimą, ypač iš laivų savininkų ir darbo jėgas teikiančių šalių, sukuriant vieningesnį frontą kovojant už geresnes sąlygas.

MarrakechPolicy2024

FOTOKONKURSO „LIFE AT SEA’ 2024“ NUGALĖTOJAI

 

Minint Pasaulinę jūros dieną paskelbti šių metų ITF Seafarers’ Trust Life at Sea fotografijos konkurso nugalėtojai.

I-ąją vietą ir 1000 svarų sterlingų premiją laimėjo Jericho P. Mifania nuotrauka „Echoing Sigh-lence of Relief inside Cargo Hold“ („Palengvėjimo atodūsis krovininiame triume“). Ši nuotrauka buvo išrinkta iš beveik 2000 pateiktų konkursui nuotraukų ir sulaukė didžiulio jūrininkų atsiliepimų kiekio.

Šių metų Pasaulinės jūros dienos tema – „Ateities navigacija: saugumas pirmiausia!“. Nuotrauka – nugalėtoja kaip tik labai atitinka šią temą, kadangi pabrėžia vieną iš svarbiausių saugumo problemų jūroje – darbuotojų nuovargį.

Pirmosios premijos laureatas Jericho P. Mifania apibūdino savo nuotrauką „Echoing Sigh-lence of Relief in Cargo Hold“ kaip „paveikslą apie atsparumą nuovargiui po sunkių darbo valandų. Nors jūra begalinė, tačiau mūsų žvilgsniai dažnai apsiriboja šiomis sienomis, ištveriančiomis nenumaldomas nuovargio bangas, graužiančią vienatvę ir nuolatinį spaudimą įvykdyti užduotį. Būtent tokiomis akimirkomis suprantame, kad mus sieja bendras palengvėjimo atodūsis, atspindintis mūsų nebylias kovas.“

Konkurso komisijos narė Sara Keijzer iš Amsterdamo nacionalinio jūrų muziejaus sakė: „Šioje nuotraukoje tikrai matosi jūrininko nuovargis. Čia nepozuojama; jis tikrai ilsisi po sunkios darbo dienos. Jis dirba tamsoje, su žibintuvėliu ir yra beveik apakintas šviesos.“ Kito komisijos nario, praėjusių metų nugalėtojo, Roberto Marano žodžiais: „Tai buvo labai tikra nuotrauka. Kuo daugiau į ją žiūriu, tuo labiau į ją pasineriu. Nuotraukos kompozicija buvo puiki, o šviesa, nušviečianti jų veidus, tikrai išryškina jų emocijas.“

II-osios premijos laureatas Waseemas Abbasas buvo apdovanotas už nuostabią nuotrauką „Ships in clouds“ („Laivai debesyse“) – beveik optinė „skraidančių laivų“ iliuzija, pasak komisijos narės Irene Jacobs (iš Roterdamo jūrų muziejaus), „gražus vaizdas, kurį gali matyti tik būdamas jūrininku“.

III-iosios vietos premija skirta Kenji F. Rabie už „Blasting Bows: Shipyard Renewal in Action“ („Laivapriekio valymas: atnaujinimas laivų statykloje“) nukelia žiūrovą į doką, kur nuvalomi dviejų laivų laivapriekiai. Šis vaizdas sužavėjo visus komisijos narius savo abstrakčia estetika, o profesionalus fotografas, komisijos narys Joe Plimmeris pažymėjo: „Puikus kadras su paslėptais gyliais ir unikalia perspektyva“.

Švenčiant penktąjį konkurso jubiliejų šiais metais komisijos nariai įvertino dar penkias nuotraukas: Mark Joseph Bureros „Jūrininko gyvenimas užkulisiuose“, Dwi Kartini „Barbershop onboard“, Jairus Jan Ricafranca „Trijų žmonių darbas“, John Prieto „Svajonė pasiekiama“ ir Malcom Resolme Serrano „Mūsų laivo grožis iš kitokios perspektyvos“.

ITF Seafarers’ Trust fotografijos projektas, prasidėjęs 2020 m., pačiame „Covid-19“ pandemijos įkarštyje, dabar turi apie 10 000 skaitmeninių fotovaizdų. Nuo pat savo veiklos pradžios šis projektas per parodas ir pristatymus visame pasaulyje pristato unikalią jūrininkų perspektyvą platesnei auditorijai. Šiuo metu ankstesnės projekto „Gyvenimas jūroje“ nuotraukos yra eksponuojamos Roterdamo jūrų muziejuje. Esame be galo dėkingi visiems jūrininkams, kurie pasinaudojo galimybe pasidalinti su mumis savo patirtimi ir prisidėti prie vyrų ir moterų, valdančių pasaulinį prekių ir žmonių judėjimą jūra, įvaizdžio.

Po jūrinės stovyklos – planai mokytis Klaipėdoje!

Klaipėdoje išlydėti pirmos Lietuvoje jūrinės stovyklos „Myliu jūrą“ dalyviai. Šešiolika jaunuolių iš Vilniaus ir Kauno rajonų, Panevėžio, Kėdainių, Ukmergės, Šakių, Kalvarijos visą savaitę uostamiestyje gilinosi į jūros, uosto ir laivybos specifiką, susipažino su įvairiausiomis jūrinėmis profesijoms, išbandė moderniausius jūrinius treniruoklius, plaukė laivais, išbandė vandens sportą.

VIDEO APIE STOVYKLĄ

„Tokią jūrinę stovyklą rengėme pirmą kartą, tačiau tikrai ne paskutinį. Matome, kad jaunimui ši sritis yra įdomi, nes nutolusiuose nuo jūros regionuose ne visi žino, ką reiškia valdyti laivą, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, kokia yra jūrininkų darbo kasdienybė, kur galima mokytis su jūra, uostu susijusių profesijų, kokios perspektyvos atsiveria pradėjus karjerą jūroje. Itin nudžiugino faktas, kad po mūsų surengtos jūrinės stovyklos keli jaunuoliai nusprendė jau šį rudenį mokytis Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centre, kai kurie baigę gimnaziją, ateityje planuoja rinktis Lietuvos jūreivystės akademiją. Tariame nuoširdų ačiū mūsų draugams ir partneriams, kurie sutelkė jėgas ir jaunimui sukūrė neeilinę jūrinę kelionę“, – sakė Aleksandras Kaupas, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas, pabrėžęs, kad ši jūrinė stovykla buvo surengta savanorišku pagrindu – stovyklautojams ji buvo nemokama.

Stovyklą organizavo Lietuvos jūrininkų sąjunga kartu su Baltijos jūrų skautų organizacija.

„Baltijos jūrų skautai rengia daug įdomių ir turiningų stovyklų, tačiau ši išsiskyrė itin plačiu spektru veiklų. Kartu su jaunuoliais lankėmės mokymo įstaigose, kurios rengia būsimus specialistus jūrai ir uostui, susipažinome su jūrinėmis profesijomis, bendravome su jūrų kapitonais, karinių jūrų pajėgų kariškiais, paplūdimio gelbėtojais, uosto darbuotojais, laivų-vilkikų įgulomis. Lietuvos jūrų muziejuje dalyvavome edukacijose ir delfinų pasirodymuose, sutelkę jėgas švarinome pajūrį, lankėmės didžiuose jūriniuose keltuose. Visas veiklas, kurių suskaičiavome kone 20, išvardinti sudėtinga, tačiau jaunimas Klaipėdą paliko kupinas emocijų – stovyklautojai patikino, kad jeigu kitais metais tokia stovykla vyktų, ją tikrai rekomenduotų savo draugams. Taip pat jie pakvietė mūsų jūruomenę atvykti į savo mokyklas ir jose pristatyti su jūra susijusias perspektyvas“, – sakė Jurgita Paškevičienė, organizacijos „Baltijos jūrų skautai“ vadovė. 

Stovykloje dalyvavo devynios merginos ir septyni vaikinai. Stovyklautojai patikino, kad didžiausią įspūdį jiems paliko užmegztos naujos pažintys ir apsilankymai Karinių jūrų pajėgų flotilėje ir „DFDS Seaways“ kelte „Luna Seaways“. Atliktoje apklausoje jaunimas akcentavo, kad be kitų veiklų juos itin sužavėjo irklavimas vikingo valtimi, delfinai, šaudymas iš lanko, Pabėgimo kambarys kariniame laive „Sūduvis“ ir susitikimai su jūrų kapitonais.

Prie stovyklos veiklų prisidėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” (KLASCO), Lietuvos jūreivystės akademija, Lietuvos jūrų muziejus, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras, Lietuvos karinės jūrų pajėgos, Klaipėdos irklavimo centras, „Klaipėdos paplūdimiai”, „Novikontas”, UAB „Towmar Baltic”, AB DFDS Seaways, Jūrų agentūra Forsa,  projektas „Jūros ambasada”, R.Jaugos IĮ, paplukdžiusi jaunimą laivu „Lagūna”.

DANGĖS RALIS-FESTIVALIS SUGRĮŽTA!

Minėdama Pasaulinę jūros dieną ir siekdama stiprinti Klaipėdos jūrinį identitetą, Lietuvos jūrininkų sąjunga kviečia Lietuvos įmonių/įstaigų/organizacijų bendruomenes bei studentiją kartu kurti renginį – DANGĖS RALIS-FESTIVALIS!

Unikalus, vienintelis tokio tipo renginys Lietuvoje, kurio metu dalyviai ne tik ugdys bei stiprins komandinį darbą, bet ir įgis unikalią patirtį irkluodami drakonų (ne vikingų) valtis Dangės upe.

Tai komandinės varžybos, dalyvaujant keliose skirtingo tipo rungtyse Klaipėdos m. Mero taurei bei rėmėjų prizams laimėti!
Šių metų naujiena – ralyje varžysis atskiros mėgėjų ir sportininkų grupės. Pageidavimą dalyvauti Dangės ralyje išreiškė ir drakono valčių irklavimo klubinės komandos iš kaimyninių šalių.

  • Kiekvieną dalyvių komandą sudaro 21 žmogus (vairininką skiria Organizatorius). Komandos sudėtis – mišri (vyrai/moterys). Dalyvių amžius 18+.
  • Renginys susideda iš 4 rungčių, kurių metu renkami komandiniai taškai: drakono valčių irklavimas, jūrinė viktorina, jūrinių mazgų rišimas, pirmoji pagalba (gaivinimas).
  • Užduotis atlieka visa komanda ar atskiri jos dalyviai.
  • Dalyviams organizuojamas 1 maitinimas.
  • Renginį vainikuoja visų komandų (įgulų) vakaras.
  • Renginyje fotografuojama, filmuojama ir tiesiogiai transliuojama LED ekranuose bei soc.tinkluose.

Komandų registracija vyksta internetu iki rugpjūčio 31 d. REGISTRUOTIS

VARŽYBŲ NUOSTATAI 

RENGINIO PROGRAMA

Papildoma informacija el.p. info@ljs.lt

Informaciją apie renginį sekite FB paskyroje DANGĖS RALIS-FESTIVALIS (https://bit.ly/Danges-ralis-festivalis )

2023 metų Dangės ralio-festivalio video: https://youtu.be/viKznzNxSTw

Jūros ambasadoriai rengiasi kelionėms po Lietuvą

Trečius metus gyvuojantis, jūrinę kultūrą propaguojantis projektas „Jūros ambasada”, tęsia jūrines pažintines keliones ir kviečia iš naujo atrasti jūrą ir jos galimybes. Jau šį savaitgalį pasisemti jūrinės dvasios bus galima net trijuose festivaliuose – Melnragėje vyksiančiame vėjo aitvarų festivalyje „Vėjų vėjai”, Palangoje – „Myliu Palangą” ir Marijampolėje šurmuliuosiančiame „Cukriniame festivalyje”. Su jūrine kultūra visuomenę supažindins Jūros ambasadoriai – Lietuvos jūrininkų sąjungos, Baltijos jūrų skautų, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro komandos. Marijampolėje jūrinės pajėgos bus itin gausios, nes čia keliauja ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Klaipėdos jūrų kadetų mokykla, Jūrų kapitonų asociacija ir Lietuvos jūrininkų įdarbinimo agentūrų asociacija.

„Esame laimingi turėdami tokį gausų „Jūros ambasados“ draugų būrį, kuris serga jūra ir siekia, kad apie ją sužinotų kuo daugiau žmonių, ypač tų, kurie gyvena tolėliau nuo jūros. Mes, klaipėdiečiai, esame įpratę prie jūrinės dvasios – puikūs paplūdimiai, kasdien matomas uostas ir laivai, tačiau norisi tą jausmą perteikti ir žmonėms iš kitų miestų. Tam pasitelkėme virtualios realybės galimybes. Virtualūs jūriniai akiniai atskleidžia plaukimo jūriniu keltu pojūčius, nukelia į Klaipėdos uostą, Lietuvos jūrų muziejų, leidžia pamatyti, kur yra statomi ir remontuojami laivai. Be virtualios jūrinės realybės, žmonės bus kviečiami dalyvauti jūrinėse edukacijose, daugiau sužinoti apie jūrines profesijas, varžytis jūrinėse viktorinose“, – pasakojo „Jūros ambasados“ projektų vadovė Dovilė Ringis. 

Mintis jūrinę žinią nuvežti į Marijampolę kilo projekto partneriams – Lietuvos jūrininkų sąjungai. Jūrininkų sąjunga – tai ne tik mūsų šalies jūrininkus visame pasaulyje atstovaujanti profesinė sąjunga, bet ir organizacija, kuri rūpinasi, kad kuo daugiau žmonių susidomėtų jūros galimybėmis.

„Siekiame, kad kuo daugiau jūriškumo ir jūrinių tradicijų pasklistų ne tik po Klaipėdą, bet ir po visą Lietuvą. Jūros šventėje šurmuliuojantis Jūrininkų skveras, jūrinės edukacijos mokyklose, visuomenės supažindinimas su jūrinėmis tradicijomis kitų Lietuvos miestų didžiausiose šventėse, nauja tradicija Dangės upėje surengti drakono valčių varžybas – būdai skiepyti žmonėms meilę jūrai, skatinti labiau domėtis jūrinėmis temomis, supažindinti jaunimą su perspektyviomis jūrinėmis profesijomis. “, – sakė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Marijampolės „Cukriniame festivalyje“ su jūrine kultūra bus galima susipažinti šeštadienį, 11.00 –16.00 val., jūrinės edukacijos šurmuliuos Poezijos parke. Virtualią jūrinę realybę šeštadienį taip pat bus galima išbandyti Klaipėdoje (Melnragėje), aitvarų festivalyje „Vėjų vėjai” 12.00 – 15.00 val. Palangoje jūrinius virtualios realybės akinius bus galima rasti visą savaitgalį vyksiančiame festivalyje „Myliu Palangą“.

Projektas „Jūros ambasada” yra skirtas paminėti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-оsioms metinėms, jis iš dalies finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės. Projektą įgyvendina asociacija „Lietuvos jūrinis klasteris“. Projekto partneriai – Lietuvos jūrininkų sąjunga, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras, Baltijos jūrų skautai.

Fotokonkursas „ITF Photo Prize 2024“

ITF Seafarers’ Trust kviečia visus transporto darbuotojus, tame tarpe ir jūrininkus, dalyvauti foto konkurse ir pabandyti laimėti 2000 svarų sterlingų už geriausią 2024 m. nuotrauką, kuri suteiktų tikro ir autentiško žvilgsnio į transporto darbuotojų kasdienybę bei patirtį.

Dalinkitės geromis, sunkiomis, nepaprastomis ir įprastomis kasdieninio gyvenimo laive akimirkomis. Užfiksuokite darbinės veiklos ar apmąstymų momentus, savo pergales ar kasdienius kitiems nematomus iššūkius. Įamžinkite savo įgulos draugus ir realias gyvenimo laive situacijas. Galite siųsti ir prasmingus jūrininko gyvenimo krante kadrus.

Nuo 2020 m. ITF Seafarers’ Trust vykstantys fotokonkursai suformavo puikų fotografijų archyvą, kurio pagalba gerinamas supratimas apie jūrininko profesiją bei apie jūreivystę apskritai. Nuotraukos taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį nušviečiant transporto darbuotojų svarbą ir padeda ITF organizacijai kovoti už geresnes visų transporto darbuotojų teises.

 

PRIZAI

I vieta 2000 GBP

II vieta 1000 GBP

III vieta 500 GBP

Daugiausia žmonių simpatijų pelniusi nuotrauka – 1500 GBP

Daug pagyrimų sulaukusi nuotrauka – 200 GBP

Pateikti dalyvio paraišką su nuotraukomis galima iki rugpjūčio 12 d., užpildant šią formą: https://www.itfglobal.org/en/photoprize#submit-your-photos

Konkurso nugalėtojai bus paskelbti  ITF kongrese Marakeše spalio 17 d.

Terminai:

Konkurso pradžia 2024.05.01

Konkurso pabaiga 2024.08.12

Balsavimo pradžia 2024.09.01

Balsavimo pabaiga 2024.10.16

Nugalėtojo paskelbimas 2024.10.17

DALYVAVIMO FOTOKONKURSE GAIRĖS

Šis konkursas yra nemokamas ir atviras visiems transporto darbuotojams visame pasaulyje, sulaukusiems 18 metų ir vyresniems.

Kiekvienas dalyvis gali pateikti ne daugiau kaip tris nuotraukas.

Gali būti pateikiamos bet kokio stiliaus nuotraukos, pradedant darbuotojų portretais, baigiant su transportu susijusių siužetų fotografavimu iš oro ar dronu.

Prieš pateikdami nuotrauką su kito žmogaus atvaizdu, dalyviai turėtų gauti jo leidimą/sutikimą naudoti tą atvaizdą.

Dalyvis turi turėti patvirtinančių įrodymų, kad yra transporto darbuotojas. Pavyzdžiui, narystės dokumentas, asmens tapatybės kortelė arba pripažinto darbdavio laiškas, kuriame aiškiai matomas dalyvio vardas.

Dėl geresnės nuotraukos kokybės rekomenduojama fotografuojant nurodyti didžiausią įmanomą failo dydį (pvz., telefone išsaugoti „Tikrasis dydis“).

KONKURSO SĄLYGOS

Pateiktos nuotraukos gali būti rodomos ir bendrinamos įvairiose platformose, tačiau iš esmės jos bus naudojamos informuoti apie ITF organizaciją ir su ja susijusių įmonių darbą per jos svetainę, leidinius, socialinės žiniasklaidos platformas ir kampanijas.

Pateikdami nuotraukas dalyviai sutinka nemokamai suteikti konkurso organizatoriui ITF Trust teisę:

–  naudoti nuotraukas bet kokiu būdu ir bet kokiose medijos priemonėse, įskaitant teisę atgaminti, publikuoti, pritaikyti, platinti, kopijuoti, rodyti ar versti spausdintinėje bei elektroninėje žiniasklaidoje, siekiant populiarinti jūrininkų gyvenimą, darbą bei gerovę.

– leisti trečiosioms šalims naudoti pateiktus duomenis tokiu pat būdu, kaip nurodyta pirmiau.

Dalyvavimo konkurse paraiška su nuotraukomis pateikiama per oficialią konkurso dalyvių platformą www.itfglobal.org/photoprize, užpildant šią formą: https://www.itfglobal.org/en/photoprize#submit-your-photos

Galutinis nuotraukų pateikimo terminas yra 2024 m. rugpjūčio 12 d. 12 val. CET.

Reikalalvimai nuotraukoms:

  • priimamos tik nuotraukos, darytos nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 12 d.;
  • priimamos tik vieno kadro nuotraukos;
  • nuotraukos turinys negali būti keičiamas pridedant, pertvarkant, apverčiant, iškraipant ar pašalinant žmones ir (arba) objektus iš kadro;
  • leidžiama koreguoti spalvas arba konvertuoti į pilkos spalvos tonus, nekeičiančius turinio.

Konkurso nugalėtojai bus paskelbti nuo 2024 m. spalio 17 d. ITF svetainėje. Konkurso orgnizatoriai iki tos datos susisieks su laimėjusiais fotografais nurodyta kontaktine informacija.

Informacija apie konkursą anglų kalba: https://www.itfglobal.org/en/photoprize

 

LIETUVOS JŪRININKŲ SĄJUNGAI ĮTEIKTAS KLAIPĖDOS MIESTO JŪRINĖS KULTŪROS APDOVANOJIMAS „ALBATROSAS“

Nuotraukos autorius: fotopolis.lt 

Šiemet už praėjusių kalendorinių metų reikšmingiausius darbus jūrinės kultūros srityje nominuoti net aštuoni pretendentai. Gegužės 17 d. prie „ALBATROSO“ paminklo vykusioje ceremonijoje viena iš penkių „Albatroso“ skulptūrėlių buvo įteikta ir Lietuvos jūrininkų sąjungai už jūrinių specialybių sklaidą miesto svečiams ir jaunimui per edukacines programas Jūros šventės metu organizuotame renginyje „Jūrininkų skveras“ ir Pasaulinei jūros dienai skirtame renginyje „Dangės ralis-festivalis“ 2023 m. Minėtų renginių idėja ir tikslais LJS pirmininkas Aleksandras Kaupas dalinasi čia: https://www.facebook.com/KulturosuostasKlaipeda/videos/365975842597934

Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje Lietuvos jūrininkų sąjungą atstovavo LJS pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Tarp šių metų „Albatroso” apdovanotųjų – aktyvus jūrininkų bendruomenės narys, jūrų kapitonas Romas Karmazinas. Sumažinta Albatroso kopija kapitonui įteikta už jūrininko profesijos sklaidą ir Lietuvos jūrininkų socialinių garantijų apsaugą.

Apdovanojimus pelniusiems asmenims padėkojo ir juos pasveikino Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, sveikinimo žodį tarė Europos Komisijos narys, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę Virginijus Sinkevičius.

Ceremonijos pradžioje tradiciškai buvo pagerbti į jūrą išėję ir negrįžę jūrininkai.

Ceremonijos metu už atsidavimą profesijai iškilmingai įteikti „JŪRŲ VETERANO” ženklai trims ilgamečiams jūrininkams  – vyr.mechanikui Romualdui Stimburui (darbo jūroje stažas – 31 metai), kapitonui Kęstučiui Žaliui (darbo jūroje stažas – 34 metai), kapitonui Konstantinui Boršč (darbo jūroje stažas –  42 metai).

Lietuvos jūrininkų sąjungos PADĖKOS už aktyvią visuomeninę veiklą, puoselėjant jūrinę kultūrą ir tradicijas, buvo įteiktos gausiam moksleivių ir mokytojų būriui iš Klaipėdos „Medeinės”, Klaipėdos jūrų kadetų mokyklų, „Vitės” bei Liudviko Stulpino progimnazijų, „Varpo” ir „Vėtrungės” gimnazijų, taip pat iš P.Lindenau mokymo centro bei iš Jaunųjų jūros šaulių.

Vaizdo reportažas iš apdovanojimų ceremonijos:

https://www.facebook.com/KulturosuostasKlaipeda/videos/1172761027408254

Reportažo autoriai: Agnė Bukartaitė ir Rimantas Navickas

KLAIPĖDOS MIESTO JŪRINĖS KULTŪROS APDOVANOJIMAI „ALBATROSAS“

Artėjant Europos jūros dienai, gegužės 17-ąją, penktadienį, 14 val., Smiltynėje prie paminklo „Albatrosas“ bus apdovanoti reikšmingiausių praėjusių kalendorinių metų darbų jūrinės kultūros srityje autoriai. Apdovanojimo tikslas – įvertinti bei pagerbti jūrinės kultūros srityje dirbančius žmones ir organizacijas. Kaip ir kasmet, labiausiai nusipelniusiems bus įteikta sumažinta negrįžusiems jūrininkams ir laivams skirto paminklo „Albatrosas“ skulptūra. Šį kartą apdovanojimą pretenduoja gauti net aštuoni nominantai.

Prasmingi jūrinės kultūros apdovanojimai „Albatrosas“, kasmet sutraukia vis gausesnę jūrinę, miesto bendruomenę. Ceremonija išsiskiria ir jaunatviška dvasia – apdovanojimuose gausiai dalyvauja gimnazijų, mokyklų, specializuotų mokymo įstaigų atstovai.

Iškilmingoje „Albatroso“ apdovanojimų įteikimo ceremonijoje pagerbiami asmenys bei organizacijos už nuopelnus jūrinės kultūros srityje. Ceremonijoje taip pat įteikiami „Jūros veterano“ ženklai ir Lietuvos jūrininkų sąjungos padėkos raštai. Šiais metais sulaukta 8 teikimų Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimui „Albatrosas“ gauti. Apdovanojimą skiria Klaipėdos miesto savivaldybės meras, įvertinęs Klaipėdos jūrinių reikalų darbo grupės rekomendaciją. Sprendimas dėl apdovanojimo įforminamas mero potvarkiu.

Pretendentai Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimui „Albatrosas“ gauti:

  • Jūrų kapitonas Romas Karmazinas (Lietuvos laivybos kompanijos UAB „Baltnautic Shipping Ltd“ darbuotojas) už jūrininko profesijos sklaidą jaunimo tarpe ir Lietuvos jūrininkų socialinių garantijų apsaugą.
  • AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija – už senųjų jūrinių tradicijų atgaivinimą ir populiarinimą, miesto ir Lietuvos jūrinio mentaliteto formavimą, organizuojant Vikingų drakonų valčių lenktynes.
  • Daumantas Kiulkys, Lietuvos jūrų muziejaus muziejininkas-istorikas – už knygą „Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai prabyla. Filatelija“, virtualią parodą „Jūrų karininko kelias“, keliaujančią parodą „Linkėjimai iš laivo“.
  • Lietuvos jūrininkų sąjunga – už Jūros šventės metu organizuotą „Jūrininkų skverą“ ir Pasaulinei jūros dienai skirtą renginį „Dangės ralis- festivalis“.
  • Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – už 2023 m. Pauliaus Lindenau elinge pristatytą pasaulinę istorijų operos „Klaipėda“ premjerą, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio paminėjimui.
  • Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacija „Pajūrio laivai“ – už Klaipėdos moksleivių jūrinio mentaliteto ugdymą: 2023 m. organizavo nemokamą Klaipėdos miesto mokyklų moksleivių plukdymą asociacijos laivais į Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimo „Albatrosas“ ceremoniją.
  • Tapytojas Edvardas Malinauskas – už ilgametę marinistinę tapybą, kurios dėka tapytojas garsino Klaipėdą ir Lietuvą pasaulyje.
  • Laimonas Rimkus, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „BEGA“ generalinis direktorius – už sugebėjimą išvystyti multifunkcinius terminalus ir indėlį į ekologiją.

Renginio dalyvius ir svečius į ceremonijos vietą plukdo AB „Smiltynės perkėla“ keltas ir Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacija „Pajūrio laivai“. Iškilmingo skambesio renginiui suteiks Karinių jūrų pajėgų orkestras bei Klaipėdos džiazo orkestras. 

Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimai „Albatrosas“ skirti siekiant atkreipti visų dėmesį į jūrinės kultūros srityje dirbančius žmones ir organizacijas, juos pagerbti, taip pat artimiau susipažinti su jūrine sritimi. „Albatroso“ apdovanojimai – simbolinė miesto padėka už reikšmingus šių žmonių darbus bei pasiekimus, kuriais gali džiaugtis ne tik uostamiestis, bet ir visa Lietuva. Būtent šių žmonių ir organizacijų darbai suteikia mums teisę bei garbę didžiuotis ir vadintis jūrine valstybe.

Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimai „Albatrosas“ vyks gegužės 17 d. 14.00 val. Smiltynėje, prie paminklo „Albatrosas“.

Lietuvos jūrininkų sąjunga mini 101-ąjį gimtadienį

Daugiau kaip pusantro tūkstančio Lietuvos jūrininkų, uosto darbuotojų, žmonių, dirbančių vandens transporto sektoriuje atstovaujanti Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) šiandien švenčia 101-ąjį gimtadienį. Peržengusi šimtmetį, unikali ir vienintelė tokio tipo profesinė sąjunga ne tik toliau aktyviai gina jūrininkų interesus, ieško būdų, kaip pagerinti jų gerovę, bet ir stiprina savo pozicijas socialinėje veikloje.

„Esame klaipėdiečiai, kurie serga už Lietuvos, jūrinės valstybės idėją, todėl siekiame, kad kuo daugiau jūriškumo ir jūrinių tradicijų pasklistų ne tik po Klaipėdą, bet ir po visą Lietuvą. Jūros šventėje šurmuliuojantis Jūrininkų skveras, aktyvus dalyvavimas „Jūros ambasados“ veikloje, jūrinės edukacijos mokyklose, visuomenės supažindinimas su jūrinėmis tradicijomis kitų Lietuvos miestų didžiausiose šventėse, nauja tradicija Dangės upėje surengti drakono valčių varžybas – būdas skiepyti žmonėms meilę jūrai, skatinti labiau domėtis jūrinėmis temomis, supažindinti jaunimą su perspektyviomis jūrinėmis profesijomis. Šiais metais drakono valčių varžybos „Dangės ralis – festivalis“ bus dar masiškesnis, mat norą dalyvauti renginyje pareiškė partneriai iš Ukrainos ir Latvijos“, – apie socialines iniciatyvas pasakojo LJS pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Pagrindinis LJS tikslas – ginti jūrininkų profesinius, socialinius ir materialinius interesus, jų pilietines bei žmogaus teises krante ir jūroje. Neretai tenka susidurti ir su situacijomis, kai jūrininkams  nepavyksta atgauti savo uždirbto atlygio, tuomet į pagalbą stoja LJS, kuri yra Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) bei Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) narė. Šios tarptautinės organizacijos padeda jūrininkams visame pasaulyje. Per pastaruosius dvejus metus LJS padėjo sugrąžinti beveik ketvirtį milijono eurų, kone pusė šios sumos išmokėta Lietuvos, likusi dalis – kitų šalių jūrininkams.

„Jūriniame, kaip ir bet kokiame kitame sektoriuje būna atvejų, kai sąžiningai dirbantis žmogus lieka be savo atlyginimo. Bankrutuoja kompanijos, įvyksta reorganizacijos, pasitaiko ir nesąžiningų darbdavių. Mūsų pareiga – nepalikti Lietuvos jūrininkų bėdoje, todėl pasitelkę teisininkus kovojame dėl mūsų jūrininkų teisių ir gerovės. Šioje srityje dar labiau stipriname savo pozicijas – kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos kuriame Baltijos šalių profsąjungų Tarybą, kuri prisidės dar aktyviau ginant mūsų ir mūsų kaimyninių šalių jūrininkų interesus“, – sakė A. Kaupas.

LJS pirmininkas pabrėžė, kad 2023-aisiais metais vienas iš esminių įvykių jūriniame sektoriuje buvo Prekybinės laivybos įstatymo pakeitimas. Nors buvo norima, kad laivuose su nacionaline vėliava nebebūtų prievolės samdyti EU/EEE piliečius, LJS pavyko pasiekti, kad būtų išlaikytas Lietuvos jūrininkams naudingesnis balansas – iškovota, kad ne mažiau kaip 25 proc. įgulų narių turi būti EU/EEE piliečiai. Ginant darbuotojų interesus ir gerinant jūrininkų gerovę, buvo inicijuotos penkios kolektyvinės sutartys su uosto krovos, laivybos, jūrininkų įdarbinimo kompanijomis, pasirašytos sutartys su Klaipėdos uoste jūrininkus aptarnaujančiais savanoriais.

„Kad jaustume pulsą, kuo gyvena jūrininkai, kokias problemas jie identifikuoja, būdami Jūrininkų gerovės tarybos nariai, prieš porą metų atlikome jūrininkų, atplaukusių į Klaipėdos uostą apklausą. Ji parodė, kad mūsų uoste jie labiausiai pasigenda interneto ir pervežimo į miestą paslaugos. Tačiau reikia pripažinti, kad problemų esama ir daugiau – ir jos yra kur kas globalesnės. Kad jas identifikuotume, pradėjome rengti jūrinio sektoriaus studiją, kuri padės kompetentingai įvertinti Lietuvos jūrininkų socialinę padėtį, mokestinę sistemą, jūrininkų rengimo iššūkius. Problemų jūriniame sektoriuje yra nemažai, tačiau tikime, kad visos jos yra išsprendžiamos. Svarbu noras, susitelkimas, vienas kito įsiklausymas ir bendras tikslas – stiprinti Lietuvą, jūrinę valstybę ir gerbti jūrininkus, kurie tą valstybę kuria“, – teigė A. Kaupas.