Jūrinės kultūros koordinacinė taryba prie Klaipėdos miesto tarybos kviečia siūlyti pretendentus Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimui „Albatrosas” gauti.

Apdovanojimo tikslas – pagerbti  jūrinės kultūros srityje dirbančius žmones ir organizacijas.

Apdovanojimu įvertinami reikšmingiausi praėjusių kalendorinių metų darbai jūrinės kultūros srityje: jūriniai socialiniai projektai, jūriniai kultūriniai projektai, jūrinės grožinės, mokslinės literatūros leidiniai, marinistinės žurnalistikos darbai. Teikėjų iniciatyva gali būti teikiami ir kiti su jūrine kultūra susiję siūlymai.

Pretendentai apdovanojimui siūlomi pateikiant raštu, el.paštu arba per El. paslaugą (Elektroninės valdžios vartai) užpildytą Teikimo formą, kurioje pateikiami duomenys apie pretendentą ir nurodoma, už kokius darbus jis teikiamas.

Pretendentus siūlyti gali fiziniai ir juridiniai asmenys.

Pasiūlymai dėl apdovanojimo priimami iki 2023 m. kovo 6 d. (imtinai).

Pasiūlymai dėl apdovanojimo pateikiami:

• Raštu: Klaipėdos miesto savivaldybė, Kultūros skyrius, 510 kab., Liepų g. 11, 91502 Klaipėda
  Ant pasiūlymo voko nurodama „Teikimas Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimui „Albatrosas“
• El.paštu: raimonda.mazoniene@klaipeda.lt.
• Internetu per El. paslaugą

Pasiūlymus apdovanojimui teikiant internetu, užsisakoma El. paslauga Savivaldybės interneto svetainėje – www.klaipeda.lt > Viešosios paslaugos > Pretendentų teikimas Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimui „Albatrosas“.

El. paslaugos užsakymo instrukcija

Teikimo forma

APDOVANOJIMO „ALBATROSAS“ NUOSTATAI

Kontaktinis asmuo:  Kultūros skyriaus vyr. specialistė Raimonda Mažonienė,  el.p.raimonda.mazoniene@klaipeda.lt.,  tel. (8 46) 39 61 74

Daugiau informacijos:
www.klaipeda.lt->Naujienos->Jurines-kulturos-apdovanojimai->Albatrosas
www.klaipeda.lt->Gyventojams->Kultūra->Apdovanojimai
https://www.klaipeda.lt/lt/kultura/apdovanojimai/jurines-kulturos-apdovanojimas-albatrosas/8072

Siekdamos paremti Ukrainos organizacijas nares, Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF) ir Europos transporto darbuotojų federacija (ETF) 2022 m. kartu įsteigė Solidarumo fondą. Profesinės sąjungos visame pasaulyje  (įskaitant ir Lietuvos jūrininkų sąjungą) prisideda prie fondo, siekdamos paremti Ukrainos kolegas – ypatingos svarbos transporto infrastruktūros darbuotojus – jūrininkus, uosto ir geležinkelių darbuotojus.

Sausio 18-20 dienomis Ukrainoje vyko Sąjungos solidarumo fondo patariamosios tarybos posėdis, kuriame buvo aptarta jau įgyvendinta pagalba bei pasiūlymai dėl būsimų projektų 2023 metais.

Olegas Grygoriukas, Ukrainos jūrų transporto darbuotojų profesinės sąjungos (MTWTU ) pirmininkas ir Sąjungos solidarumo fondo Patariamosios tarybos pirmininkas padėkojo tarptautiniams draugams už palaikymą ir išreiškė pasitikėjimą nuolatine parama ateityje, ypač tuomet, kai po karo reikės atstatinėti nuniokotą šalį.

Pirmąją humanitarinės pagalbos partiją iš Sąjungos solidarumo fondo MTWTU gavo gegužės mėnesį. Jame buvo generatoriai, turniketai, propano krosnys, saulės baterijos ir kt.

Antrasis pagalbos etapas – parama jūrininkų šeimoms, aktyviems profesinių sąjungų nariams, kurie liko be darbo dėl negalėjimo išvykti iš šalies. Jiems atgabenta 17 tonų būtiniausių prekių: maisto, higienos prekių, raštinės reikmenų jūrininkų vaikams. Tokie humanitarinės pagalbos rinkiniai pasiekė 1500 jūrininkų šeimų visoje Ukrainoje.

„Pagalba Ukrainai tuo nesibaigia, bus tęsiama ir šiais metais. Artimiausiomis dienomis tikimės generatorių ir nešiojamų įkroviklių pristatymo, kurie bus naudojami MTWTU vietinėse profesinių sąjungų organizacijose. Kaip ir pernai, taip ir šiemet planuojama Ukrainoje įstrigusiems uosto darbuotojams ir jūrininkų šeimoms skirti humanitarinių rinkinių su maistu ir higienos prekėmis.“ – savo planais dalinosi Olegas Grygoriukas.

Originalus Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) Pranešimas spaudai anglų kalba, išplatintas 2022.09.20:

Labour shortage cannot be solved with third-country workers, warns European Transport Workers’ Federation

The European Transport Workers’ Federation warns against opening the EU labour market to third-country nationals without first fixing the lack of decent work in the transport industry. To do so otherwise is an open invitation for further exploitation of transport workers.

After a summer filled with strike action with transport workers protesting against substandard working terms and conditions, last week’s State of the Union Speech alarmingly ignores these workers and their demands. Instead of a solution to fix the root problem of the industry: poor working conditions, it proposes opening the EU labour market to third-country nationals in response to growing labour shortages in the EU.

In a letter to von der Leyen, ETF General Secretary Livia Spera urges the EU leader to develop legislation and policies to improve working conditions and fix the EU’s transport industry, underlining that this is the only way to solve labour shortages.

Promoting collective bargaining through tools – such as the Minimum Wage Directive and the European Pillar of Social Rights should be assessed, as collective bargaining remains, and will always remain, one of the most effective ways to improve labour terms and conditions.

The ETF reminds the European Commission Leader that the industry’s current crisis state is due to the consequences of profit-led policies and political choices focused solely on competition and liberalisation, which have undermined labour terms and conditions throughout transport – these crises began in maritime transport, worked through road and urban public transport and have reached aviation.

„Trying to fill the gaping hole of decent jobs in transport with third-country workers is not the solution here. The only thing this will achieve is increasing the number of exploited workers.

Exploitation and conditions bordering on modern slavery – especially for third-country nationals are the reality of today’s transport industry.

The EU needs to fix working conditions. Proposing any other solution is just careless.”, commented ETF General Secretary Livia Spera.

Lietuvos jūrininkų sąjungą neramina ketinimai koreguoti LR Prekybinės laivybos įstatymą, kuris nustato reikalavimus laivų su Lietuvos vėliava įgulų sudėčiai. Šiandien teisiškai yra nustatyta, kad laivo įgulą turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. Lietuvos, Europos Sąjungos ar kitų Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių piliečiai. Inicijuojama pataisa siekiama dar labiau mažinti lietuvių/ES piliečių privalomą dalį įguloje arba apskritai panaikinti privalomą lietuvių/ES piliečių dalį Lietuvos laivuose. 

Lietuvos jūrininkų sąjunga baiminasi, kad priėmus tokią pataisą, kyla grėsmė Lietuvos jūrininkams, kuriuos iš lietuviškų laivų gali išstumti pigesnė darbo jėga iš Trečiųjų šalių.  Įstatymo pataisų iniciatoriai argumentuoja, kad šis pokytis yra reikalingas, nes trūksta jūrininkų, tačiau sąjunga tokius argumentus vadina nepagrįstais.

 „Šiuo metu Lietuvos registre yra beveik 5000 jūrininkų ir tik 37 prekybiniai laivai, todėl netiesa, kad jūrininkų trūksta. Kita medalio pusė – laivų savininkams lietuvius ar kitų ES, EEE valstybių piliečius samdyti yra brangiau, todėl jiems finansiškai naudingesni jūrininkai iš Trečiųjų šalių. Verta paminėti, kad ir dabar įstatymas nedraudžia tokius jūrininkus įdarbinti, jie gali sudaryti pusę visos laivo įgulos. Mūsų profesinei sąjungai rūpi, kad nebūtų griaunami Lietuvos, jūrinės valstybės, pamatai, kad Lietuvos jūrininkai turėtų kaip galima platesnes galimybes siekti karjeros jūroje, ypač laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos vėliava. Deja, tai, kas šiuo metu yra planuojama ir, kokios įstatymo pataisos yra rengiamos, nepadės išsaugoti jūrinės valstybės tapatybės“, – sakė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Įstatymo pataisoms, kuriomis norima mažinti nacionalinės laivo įgulos sudėties procentinę išraišką, nepritaria ir Jūrų kapitonų asociacija. Jos pirmininkas, ilgametis jūrų kapitonas Juozas Liepuonius, nuogąstauja, kad iškyla reali grėsmė lietuviams būti pakeistiems jūrininkų iš Trečiųjų šalių.

 „Per ne vieną dešimtį darbo jūroje metų ryškėja labai aiški tendencija – laivų savininkams yra kur kas patogiau ir gerokai pigiau rinkti įgulą iš Trečiųjų šalių, tokių kaip Filipinai, Kinija, Rusija. Nėra jokios paslapties, kad tokie jūrininkai, skirtingai nei mūsiškiai, nekelia ypatingų reikalavimų, pvz. neprieštarauja jūroje dirbti net 10 mėnesių ir daugiau. Skiriasi ir darbo užmokestis, todėl natūralu, kad laivų savininkams tai finansiškai apsimoka. Ši pataisa neskatins investuoti į jūrininkų rengimą ir jų išlaikymą Lietuvos laivuose. Kam vargintis, jeigu galima pasirinkti pigesnę darbo jėgą?“, – retoriškai klausė Juozas Liepuonius.

Jeigu įstatymas dėl nacionalinės sudėties Lietuvos laivuose bus pakoreguotas, tai gali turėti įtakos ir vienintelei aukštajai mokyklai Lietuvoje, rengiančiai specialistus jūrai – Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai (LAJM).  

 „Esame unikali ir vienintelė tokio tipo aukštoji mokykla Lietuvoje, todėl esame suinteresuoti, kad mūsų absolventai įsidarbintų laivuose su Lietuvos vėliava ir užimtų įgytą kvalifikaciją atitinkančias pareigas. Reikia pripažinti, kad jau dabar dėl to esama problemų, o pakoregavus įstatymą, jaunimui įsidarbinti lietuviškuose laivuose gali būti dar sunkiau. Nors esame valstybės mokslo ir studijų institucija, tačiau mūsų parengtų specialistų daugiau dirba užsienio šalių laivuose, o ne Lietuvos. Viena vertus, tai įrodo, kad parengti jūrininkai yra aukštos  kvalifikacijos ir atitinka tarptautinius standartus, kita vertus, jūrininkai, kaip ir visi darbuotojai, turi teisę rinktis. “, – sakė LAJM direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė.  

Šiuo metu LAJM jūrines specialybes studijuoja apie 400 studentų. Kiekvienais metais mokykla parengia apie 150 jūrininkų. Per daugiau kaip 70 metų LAJM parengė 14 000 absolventų.

Nuotraukos iš LJS surengtos spaudos konferencijos, įvykusios 2022.09.08 LAJM konferencijų salėje:

Spauda rašo: lnk.lt, tv.lrytas.lt, lrytas.lt, tv3.lt, lrt.lt, 15min.lt, kauno.diena.lt, atviraklaipeda.lt, ve.lt, …