Originalus Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) Pranešimas spaudai anglų kalba, išplatintas 2022.09.20:

Labour shortage cannot be solved with third-country workers, warns European Transport Workers’ Federation

The European Transport Workers’ Federation warns against opening the EU labour market to third-country nationals without first fixing the lack of decent work in the transport industry. To do so otherwise is an open invitation for further exploitation of transport workers.

After a summer filled with strike action with transport workers protesting against substandard working terms and conditions, last week’s State of the Union Speech alarmingly ignores these workers and their demands. Instead of a solution to fix the root problem of the industry: poor working conditions, it proposes opening the EU labour market to third-country nationals in response to growing labour shortages in the EU.

In a letter to von der Leyen, ETF General Secretary Livia Spera urges the EU leader to develop legislation and policies to improve working conditions and fix the EU’s transport industry, underlining that this is the only way to solve labour shortages.

Promoting collective bargaining through tools – such as the Minimum Wage Directive and the European Pillar of Social Rights should be assessed, as collective bargaining remains, and will always remain, one of the most effective ways to improve labour terms and conditions.

The ETF reminds the European Commission Leader that the industry’s current crisis state is due to the consequences of profit-led policies and political choices focused solely on competition and liberalisation, which have undermined labour terms and conditions throughout transport – these crises began in maritime transport, worked through road and urban public transport and have reached aviation.

„Trying to fill the gaping hole of decent jobs in transport with third-country workers is not the solution here. The only thing this will achieve is increasing the number of exploited workers.

Exploitation and conditions bordering on modern slavery – especially for third-country nationals are the reality of today’s transport industry.

The EU needs to fix working conditions. Proposing any other solution is just careless.”, commented ETF General Secretary Livia Spera.

Lietuvos jūrininkų sąjungą neramina ketinimai koreguoti LR Prekybinės laivybos įstatymą, kuris nustato reikalavimus laivų su Lietuvos vėliava įgulų sudėčiai. Šiandien teisiškai yra nustatyta, kad laivo įgulą turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. Lietuvos, Europos Sąjungos ar kitų Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių piliečiai. Inicijuojama pataisa siekiama dar labiau mažinti lietuvių/ES piliečių privalomą dalį įguloje arba apskritai panaikinti privalomą lietuvių/ES piliečių dalį Lietuvos laivuose. 

Lietuvos jūrininkų sąjunga baiminasi, kad priėmus tokią pataisą, kyla grėsmė Lietuvos jūrininkams, kuriuos iš lietuviškų laivų gali išstumti pigesnė darbo jėga iš Trečiųjų šalių.  Įstatymo pataisų iniciatoriai argumentuoja, kad šis pokytis yra reikalingas, nes trūksta jūrininkų, tačiau sąjunga tokius argumentus vadina nepagrįstais.

 „Šiuo metu Lietuvos registre yra beveik 5000 jūrininkų ir tik 37 prekybiniai laivai, todėl netiesa, kad jūrininkų trūksta. Kita medalio pusė – laivų savininkams lietuvius ar kitų ES, EEE valstybių piliečius samdyti yra brangiau, todėl jiems finansiškai naudingesni jūrininkai iš Trečiųjų šalių. Verta paminėti, kad ir dabar įstatymas nedraudžia tokius jūrininkus įdarbinti, jie gali sudaryti pusę visos laivo įgulos. Mūsų profesinei sąjungai rūpi, kad nebūtų griaunami Lietuvos, jūrinės valstybės, pamatai, kad Lietuvos jūrininkai turėtų kaip galima platesnes galimybes siekti karjeros jūroje, ypač laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos vėliava. Deja, tai, kas šiuo metu yra planuojama ir, kokios įstatymo pataisos yra rengiamos, nepadės išsaugoti jūrinės valstybės tapatybės“, – sakė Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Įstatymo pataisoms, kuriomis norima mažinti nacionalinės laivo įgulos sudėties procentinę išraišką, nepritaria ir Jūrų kapitonų asociacija. Jos pirmininkas, ilgametis jūrų kapitonas Juozas Liepuonius, nuogąstauja, kad iškyla reali grėsmė lietuviams būti pakeistiems jūrininkų iš Trečiųjų šalių.

 „Per ne vieną dešimtį darbo jūroje metų ryškėja labai aiški tendencija – laivų savininkams yra kur kas patogiau ir gerokai pigiau rinkti įgulą iš Trečiųjų šalių, tokių kaip Filipinai, Kinija, Rusija. Nėra jokios paslapties, kad tokie jūrininkai, skirtingai nei mūsiškiai, nekelia ypatingų reikalavimų, pvz. neprieštarauja jūroje dirbti net 10 mėnesių ir daugiau. Skiriasi ir darbo užmokestis, todėl natūralu, kad laivų savininkams tai finansiškai apsimoka. Ši pataisa neskatins investuoti į jūrininkų rengimą ir jų išlaikymą Lietuvos laivuose. Kam vargintis, jeigu galima pasirinkti pigesnę darbo jėgą?“, – retoriškai klausė Juozas Liepuonius.

Jeigu įstatymas dėl nacionalinės sudėties Lietuvos laivuose bus pakoreguotas, tai gali turėti įtakos ir vienintelei aukštajai mokyklai Lietuvoje, rengiančiai specialistus jūrai – Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai (LAJM).  

 „Esame unikali ir vienintelė tokio tipo aukštoji mokykla Lietuvoje, todėl esame suinteresuoti, kad mūsų absolventai įsidarbintų laivuose su Lietuvos vėliava ir užimtų įgytą kvalifikaciją atitinkančias pareigas. Reikia pripažinti, kad jau dabar dėl to esama problemų, o pakoregavus įstatymą, jaunimui įsidarbinti lietuviškuose laivuose gali būti dar sunkiau. Nors esame valstybės mokslo ir studijų institucija, tačiau mūsų parengtų specialistų daugiau dirba užsienio šalių laivuose, o ne Lietuvos. Viena vertus, tai įrodo, kad parengti jūrininkai yra aukštos  kvalifikacijos ir atitinka tarptautinius standartus, kita vertus, jūrininkai, kaip ir visi darbuotojai, turi teisę rinktis. “, – sakė LAJM direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė.  

Šiuo metu LAJM jūrines specialybes studijuoja apie 400 studentų. Kiekvienais metais mokykla parengia apie 150 jūrininkų. Per daugiau kaip 70 metų LAJM parengė 14 000 absolventų.

Nuotraukos iš LJS surengtos spaudos konferencijos, įvykusios 2022.09.08 LAJM konferencijų salėje:

Spauda rašo: lnk.lt, tv.lrytas.lt, lrytas.lt, tv3.lt, lrt.lt, 15min.lt, kauno.diena.lt, atviraklaipeda.lt, ve.lt, …

Meridiano skveras per Jūros šventę alsavo tikra jūrine dvasia – čia vyko jūrinės edukacijos, jūrinių mazgų dirbtuvės, svečiai galėjo išbandyti laivų valdymo simuliatorius, laivų judėjimą ir krovą imituojančius robotus. Virtualios realybės akiniai visus norinčius nukėlė į uostą, jame plaukiančius laivus, leido susipažinti su laivų statyba bei Lietuvos jūrų muziejaus paslaptimis. Visą dieną vyko ir mokymo įstaigų, kurios rengia specialistus jūrai ir uostui, pristatymai.

Jūrininkų skvere mokymosi galimybes pristatė Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Klaipėdos universitetas, taip pat jūrinei inžinerijai, uostui ir jūrai specialistus rengiantis Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras, jūrinę kultūrą propaguojančios bendrojo lavinimo mokyklos – Klaipėdos L. Stulpino progimnazija ir Klaipėdos jūrų kadetų mokykla. Apie prasmingas savo veiklas pasakojo  Baltijos jūrų skautai, kurie visą dieną svečius mokė rišti jūrinius mazgus, pinti jūrines apyrankes, iš signalinių vėliavėlių formuoti savo vardus, visi norintys buvo puošiami ir laikinomis jūrinėmis tatuiruotėmis. Jūrinės istorijos ir jūrinės kultūros tradicijas pristatė Lietuvos jūrų muziejaus atstovai, į muzikinę dvikovą pakvietė Danijos ir Latvijos karinių jūrų pajėgų orkestrai.

Jūrininkų skvere netrūko interaktyvių veiklų – Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pasiūlė išbandyti virtualios realybės simuliatoriumi vesti laivą net pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis, daug dėmesio sulaukė ir pirmosios pagalbos mokymai. Klaipėdos universitetas demonstravo robotukų modeliais valdomą uosto krovos darbų imitaciją – dirbtiniame uosto kanale buvo galima pakrauti laivus, parinkti jiems sraigtus ir perplukdyti krovinį į kitą krantą.

Savo turininga patirtimi bei unikaliomis istorijomis dalinosi patyrę jūrininkai, tarp jų  – ilgametis Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža, kapitonai Henrikas Žalandauskas, Romas Karmazinas, Juozas Liepuonius, Vaclav Stankevič. Jūrininkų skverelį taip pat aplankė praeityje atsidavęs žvejybinio laivyno jūrininkas, o šiandien Lietuvą tebegarsinantis sporto veteranas, sunkiaatletis Albinas Nausėda.

Jūros šventė – neįsivaizduojama be garbingų apdovanojimų, kurie yra skirti žmonėms, reikšmingą savo gyvenimo dalį atidavusiems jūrai. Jūros veterano ženklai, iš ilgamečio Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovo Petro Bekėžo rankų, įteikti trims jūrininkams: bocmanui, Arūnui Jančenkui – vyras jūrai skyrė 42 metus, mechanikui Viktorui Vostrikovui – jūrininku jis dirba 37-erius metus, keleivių aptarnavimo vadovui Arūnui Narvilui, jo darbo stažas laivuose – 27-eri metai, darbinė karjera tęsiasi 34-erius metus. Kruizinių laivų terminale, per Jūros šventės atidarymo ceremoniją įteikti ir Lietuvos jūrininkų sąjungos padėkos raštai. Sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas jais apdovanojo Arvydą Piepalių, Kazimierą Povilaitį ir Vytautą Petrulį.

Lietuvos jūrininkų sąjunga, Jūrų kapitonų asociacija ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pakvietė jūrinės bendruomenės atstovus į Jūrininkų susitikimą. Prieš įsisiūbuojant Jūros šventės šurmuliui, jūrininkai susibūrė Smiltynėje, greta Lietuvos jūrų muziejaus, Žvejo etnografinėje sodyboje.

“Itin svarbu, kad Jūros šventės metu būtų atiduota derama pagarba visos šalies jūrininkams. Tai ypatingi žmonės, pašventę savo gyvenimą jūrai, todėl džiaugiamės, kad galime bent trumpam suburti tuos, kurie šiuo metu yra krante, susitikti su kolegomis, kuriuos sieja jūra. Labai tikimės, kad jūrininkų susitikimų tradicija nenutrūks ir taps puikia proga susieiti jūros žmonėms”, – sakė Aleksandras Kaupas, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas.

Laivų valdymo simuliatoriai, uosto krovos darbus ir laivų judėjimą imituojantys robotai, jūrinių mazgų ir jūrinių papuošalų dirbtuvės, virtualios realybės vaizdų demonstracijos – tai tik nedidelė dalis veiklų, kurios per Jūros šventę užlies Meridiano skverą. Pirmą kartą Jūros šventės istorijoje bus įkurtas Jūrininkų skveras ir Jūros ambasada, kurie atskleis jūros teikiamas galimybes ir perspektyvas, leis susipažinti su jūrinėmis profesijomis, pabendrauti su patyrusiais jūrininkais, sužinoti viską, ko reikia, norint siekti karjeros jūroje.

„Lietuvos jūrininkų sąjunga, vienijanti apie pusantro tūkstančio šalies jūrininkų ir lietuvių, dirbančių jūriniame sektoriuje, nori suteikti progą iš arti susipažinti su jūrinėmis profesijomis, leisti įsilieti į jūrines veiklas, pajausti jūrinę dvasią. Mums labai svarbu, kad jūros teikiamomis galimybėmis susidomėtų jaunoji karta, todėl Jūrininkų skvere ypatingas dėmesys skiriamas mokymo įstaigoms, kurios yra susijusios su jūra. Esame numatę labai įvairių, įtraukiančių veiklų, kurios padės dar labiau susipažinti su jūra ir žmonėms, dirbančiais joje“ – apie Jūrininkų skvero veiklas pasakojo idėjos iniciatorius, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Jūrininkų skvere mokymosi galimybes pristatys Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Klaipėdos universitetas, taip pat jūrinei inžinerijai, uostui ir jūrai specialistus rengiantis Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras, jūrine dvasia alsuojančios bendrojo lavinimo mokyklos – Klaipėdos L. Stulpino progimnazija ir Klaipėdos jūrų kadetų mokykla. Apie prasmingas savo veiklas pasakos ir Baltijos jūrų skautai. Beje, jaunieji skautai Jūrininkų skvere šurmuliuos visą dieną – Jūros šventės svečius mokys rišti jūrinius mazgus, pinti jūrines apyrankes, iš signalinių vėliavėlių formuoti savo vardus, taip pat nuo ryto bus galima pasipuošti laikinomis jūrinėmis tatuiruotėmis, dalyvauti jūrinėse fotosesijose kartu su garbingais jūrininkais, patyrusiais tolimojo plaukiojimo kapitonais. Jūrinės istorijos ir jūrinės kultūros tradicijas pristatys Lietuvos jūrų muziejaus atstovai, į orkestrų dvikovą pakvies Danijos ir Latvijos muzikantai.

Jūrininkų skvere netrūks ir jūrinių simuliacijų bei robotikos. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pasiūlys išbandyti virtualios realybės simuliatorių ir vesti laivą net pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis. Taip pat visi norintys bus supažindinami su jūrinėmis signalinėmis vėliavėlėmis ir padės iššifruoti savo jūrinį vardą, drąsiausi išmoks suteikti pirmąją pagalbą, kuri yra svarbi visiems, ne tik tikriems jūrininkams. Klaipėdos universitetas pakvies edukuotis prie baseino, kur parodys robotukų modeliais valdomą uosto krovos darbų imitaciją. Būsimieji jūrų inžinerijos specialistai visiems norintiems leis pasijusti šios srities specialistais: dirbtiniame uosto kanale bus galimybė pakrauti laivus, parinkti jiems sraigtus ir perplukdyti krovinį į kitą krantą. Sumaniausieji krovos ir laivavedybos ekspertai, įvaldę šio edukacinio stendo mechanizmus, bus apdovanoti. Visos organizacijos, pristatančios savo veiklą, organizuos trumpas viktorinas, kurių laimėtojų lauks ypatingi prizai ir staigmenos.

Visą dieną Jūrininkų skvere veiks ir Jūros ambasada. Tai edukacinis projektas, skirtas supažindinti plačiąją visuomenę su jūros teikiamomis galimybėmis, ir su virtualios realybės vaizdų pagalba jūrą, laivus ir uostą pamatyti iš arti.

„Džiaugiamės, kad virtualios realybės vaizdai padės žmones nukelti ten, kur gali patekti ne kiekvienas – į laivo kapitono tiltelį, laivo variklių skyrių, uosto įmonę, kurioje statomi ir remontuojami laivai, susipažinti su unikaliu, Klaipėdos uoste sukurtu elektriniu šilumvežiu – robotu. Taip pat bus siūloma Klaipėdą pamatyti turisto akimis, apsilankyti populiariausiame Lietuvoje muziejuje – Lietuvos jūrų muziejuje. Jūros ambasada – tęstinis projektas, kuris iš dalies yra finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės, kitais metais pradės jūrinę kelionę per visą Lietuvą – taip žmonės, gyvenantys toliau nuo jūros, galės pajusti tikrą jūrinę dvasią“, – sakė projekto „Jūros ambasada“ įgyvendinančio „Lietuvos jūrinio klasterio“ koordinatorius Andrius Sutnikas. 

Jūros šventėje Jūrininkų skveras bus atviras visuomenei visą šeštadienį, nuo 10.00 val. iki 18.00 val.

Šiandien jūrinė bendruomenė rinkosi į Smiltynę, senąsias Kopgalio kapinaites, kuriose palaidotas pirmasis nepriklausomos Lietuvos Klaipėdos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas. Paminėti šio kapitono mirties metines susitelkė Lietuvos jūrininkų sąjungos, Jūrų kapitonų, Jūros veteranų asociacijų, jūrinių organizacijų ir su jūra susijusių mokymo įstaigų, Klaipėdos m. savivaldybės atstovai, svečiai iš Telšių – krašto, kuriame Liudvikas Stulpinas gimė ir užaugo.   

„Šiandien sukanka 88 metai, kai Liudvikas Stulpinas išėjo iš šio pasaulio. Paskutinis šio žymaus jūrininko noras buvo atgulti Kopgalio kapinaitėse, kuriose iš vienos pusės yra girdimas jūros ošimas, o  iš kitos – atsiveria marios, uostas ir jame plaukiantys laivai.  Tai ypatingai reikšminga asmenybė, kuri yra svarbi ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai. Liudvikas Stulpinas dėjo visas pastangas stiprinant Lietuvos laivyną, kuriant Klaipėdos uostą, formuojant jūrinės valstybės identitetą, šis žmogus buvo ir Lietuvos jūrininkų sąjungos garbės pirmininkas. Už nuopelnus plėtojant Lietuvą, kaip jūrų valstybę 1929 m. jis buvo apdovanotas IV laipsnio Gedimino ordinu“, – pasakojo ilgametis Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža.

Pagerbti Liudviko Stulpino atminimą Kopgalio kapinaitėse jūrinė bendruomenė renkasi kelis kartus per metus – niekada nėra pamirštama čia apsilankyti gruodžio 4-ąją – kapitono gimimo dieną, taip pat pirmasis nepriklausomos Lietuvos Klaipėdos uosto kapitonas tradiciškai pagerbiamas ir per kiekvieną jūros šventę.

Lietuvos jūrininkų sąjunga prisijungė prie gražia jūrine tradicija tapusio renginio „Jūrų keliais 2022“. Jaunimui skirtą renginį, kuris propaguoja jūrinę kultūrą ir praturtina jaunosios kartos sampratą apie jūrą, jau dvyliktą kartą surengė Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Dėl pagrindinio prizo – kelionės DFDS keltu rungėsi 11 komandų iš Vakarų regiono.

„Nuoširdžiai dėkoju Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklai, kuri randa labai įtraukiančių ir atraktyvių būdų, padedančių jaunimą priartinti prie jūrinių temų. Kadangi esame jūrinė valstybė, itin svarbu, kad apie jūros teikiamas galimybes kalbėtume kaip galima plačiau ir garsiau. Šis renginys – puikus  pavyzdys, kaip galima sudominti jaunimą, plėsti jo akiratį ir paskatinti ateityje rinktis jūros kelią“, – renginiu džiaugėsi Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas.

Dvyliktojo konkurso metu moksleiviai atkakliai bandė įminti jūrines paslaptis, valdydami laivą, rišdami jūrinius mazgus, spėdami signalinių vėliavėlių reikšmes, suteikdami pirmąją pagalbą, varžydamiesi jūriniame protmūšyje bei bandydami išsivaduoti iš dūmų labirinto.

Po keletą valandų trukusios intensyvios kovos pirmąją vietą ir kelionę į Švediją laimėjo – Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija, antrąją vietą iškovojo Klaipėdos Vydūno gimnazija, o trečioji atiteko Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijos moksleiviams.

Šiais metais konkurse dalyvavo vienuolika komandų iš Klaipėdos regiono: Klaipėdos „Aitvaro“, „Aukuro“, „Ąžuolyno“, „Varpo“, „Žaliakalnio“, Baltijos, Eduardo Balsio menų, Hermano Zudermano, Vydūno gimnazijų, Plungės „Saulės“ gimnazijos ir Kretingos pranciškonų gimnazijos moksleiviai.Konkurso „Jūrų keliais“ metu siekiama, kad jaunimas sužinotų daugiau apie jūrų sektorių, išgirstų apie laivybos ir uosto kompanijas, atveriančias galimybių jūras jaunam žmogui.

Pranešimas parengtas pagal LAJM informaciją.

Šiandien, lygiai prieš 99-erius metus, mūsų šalyje įkurta Lietuvos jūrininkų sąjunga. Tai profesinė sąjunga, kuri atstovauja ir gina Lietuvos jūrininkų ir kitų profesijų darbuotojų, kurių darbas susijęs su laivyba ir jos aptarnavimu, profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei interesus Lietuvoje ir užsienyje.

„Šiandien, kaip niekada yra aktualus Lietuvos jūrininkų sąjungos šūkis – mūsų jėga yra vienybėje. Ir prieš 99-erius metus, ir dabar, visus jūros žmones buria noras kurti stiprią ir darnią jūrinę politiką,  palaikyti vieni kitus, skatinti jaunimą drąsiau rinktis jūrininko kelią. Žengiant į šimtmetį, Lietuvos jūrininkų sąjunga užsibrėžė tikslą – dar labiau garsinti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės vardą, skatinti jaunimą studijuoti jūrines specialybes ir taip stiprinti šalies jūrinį identitetą“ – sakė Aleksandras Kaupas, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas.

Šiuo metu Lietuvos jūrininkų sąjunga vienija apie pusantro tūkstančio oficialių narių. Lietuvos registre yra apie 5 tūkst. jūrininkų – didžioji jų dalis dirba užsienio laivuose. Laivuose su Lietuvos vėliava dirba apie tūkstantis jūrininkų.