Visus jūrininkus kviečiame dalyvauti nuotraukų konkurse! Pasinaudokite galimybe laimėti 1000 GBP už geriausią 2025 metų „Life at Sea“ nuotrauką.

ITF jūrininkų fondas (ITF Seafarers’ Trust) kviečia jus pateikti nuotraukas, kuriose užfiksuotas gyvenimas jūroje. Dalinkitės geromis ir blogomis akimirkomis, nepaprasta ir įprasta gyvenimo laive kasdienybe. Užfiksuokite veiklos laive kadrus arba apmąstymų akimirkas. Įamžinkite savo įgulos draugus ir parodykite, kaip iš tikrųjų gyvenama ir dirbama jūroje. 

Archyvinėje svetainėje „Life at Sea“ saugoma unikali nuotraukų ir istorijų, pateiktų kasmetiniam ITF jūrininkų fondo fotografijų konkursui, kuris prasidėjo 2020 m., kolekcija.

Mūsų tikslas – atkreipti dėmesį į gyvybiškai svarbų jūrininkų darbą ir pateikti nefiltruotą žvilgsnį į gyvenimą jūroje. Daugiau informacijos rasite www.lifeatsea.co.uk

Prizai:

1 vietos prizas 1000 GBP

2 vietos prizas 750 GBP

3 vietos prizas 500 GBP

Dalyvavimo konkurse gairės

Ieškome įspūdingų nuotraukų ir įdomių pasakojimų, kad žmonės krante galėtų susipažinti su jūrininkų gyvenimu. Nuotraukų ir pasakojimų, kurie parodytų, koks iš tikrųjų yra gyvenimas jūroje. 

Prie nuotraukos (-ų) pridėkite antraštę arba trumpą pasakojimą. Rašykite anglų arba gimtąja kalba. Papasakokite apie nuotrauką ir apie save.

Jei jūsų nuotraukoje pavaizduotas kas nors kitas, įsitikinkite, kad turite jo leidimą pateikti jo nuotrauką šiam projektui.  

Išsaugodami ir įkeldami nuotraukas nurodykite kuo didesnį failo dydį. Telefone pasirinkite „Actual size“ (tikrasis dydis). Atkreipkite dėmesį, kad naudojant priekinę kamerą darytos „asmenukės“ yra mažesnio dydžio, todėl jų reikėtų vengti. Taip pat redaguojant nuotraukas, jų kokybė gali būti prastesnė. Venkite siųsti nuotraukas su datos žymomis, tekstu, vandens žymėmis ar logotipais. Nesiųskite mažesnių vaizdų iš kitų platformų, pavyzdžiui, „Instagram“ ar „Facebook“. Jei turite ribotą duomenų srauto pralaidumą arba ribotą ryšį, gali tekti pasirinkti laiką, kai internetu naudojasi mažiau kitų įgulos narių, arba palaukti, kol būsite arčiau kranto. Jei galite siųsti tik mažą vaizdą, bet išsaugojote didesnį failą, praneškite mums apie tai teksto vietoje, kad galėtume su jumis susisiekti. 

Konkurso sąlygos

Šiame konkurse gali dalyvauti tik dirbantys jūrininkai. Jūrininkas – tai asmuo, šiuo metu dirbantis laive arba namuose tarp darbo sutarčių.

Paraiškos su nuotraukomis priimamos iki rugpjūčio 15 d. Kiekvienas dalyvis gali pateikti ne daugiau kaip 3 nuotraukas. 

Reikalavimai nuotraukoms:

• Dydis nuo 1 MB iki 5 MB.
• Rekomenduojama nuo 300 iki 1024 pikselių išilgai ilgiausios pusės.
• Rekomenduojama išsaugoti kuo didesnio formato originalią kopiją. Su atrinktais dalyviais gali būti susisiekta ir paprašyta pateikti kuo didesnio formato nuotraukas.
• Vaizdai turi turėti failo pavadinimą ir antraštę.
• Pateikti JPEG arba HEIC formate.
• Įžeidžiančiomis laikomos nuotraukos bus diskvalifikuojamos.

Dalyvavimo konkurse paraiška su nuotraukomis pateikiama per oficialią konkurso dalyvių platformą https://www.seafarerstrust.org/life-sea užpildant šią paraišką: https://www.seafarerstrust.org/competition

Darbus vertins ITF jūrininkų fondo paskirta teisėjų komisija. Bet kokie komisijos sprendimai dėl bet kurio konkurso aspekto yra galutiniai.

Pateikdami nuotraukas dalyviai sutinka nemokamai suteikti konkurso organizatoriui ITF jūrininkų fondui teisę:

–  naudoti nuotraukas bet kokiu būdu ir bet kokiose medijos priemonėse, įskaitant teisę atgaminti, publikuoti, pritaikyti, platinti, kopijuoti, rodyti ar versti spausdintinėje bei elektroninėje žiniasklaidoje, siekiant populiarinti jūrininkų gyvenimą, darbą bei gerovę.

– leisti trečiosioms šalims naudoti pateiktus duomenis tokiu pat būdu, kaip nurodyta pirmiau.

ITF jūrininkų fondas ir (arba) bet kuris licencijos turėtojas nenaudos pateiktų nuotraukų komerciniais tikslais, nebent dėl to būtų atskirai susitarta su ITF jūrininkų fondu ir dalyviu(-iais).

Nuotraukų autoriai bus nurodyti.

Laimėtojai bus paskelbti Pasaulinę jūros dieną 2025 m. rugsėjo 25 d.

ITF jūrininkų fondas dės visas pastangas, kad su laimėjusiais dalyviais susisiektų iki tos dienos, naudodamasi nurodytais kontaktiniais duomenimis.

ITF jūrininkų fondui pateikta dalyvių asmeninė informacija bus naudojama tik šio konkurso tikslais, kaip nurodyta sąlygose ir nuostatose. Visi dalyviai ir subjektai turi teisę susipažinti su dokumente esančiais asmens duomenimis (pvz., vardais, pavardėmis, adresais ir kt.), juos atšaukti, prieštarauti ir ištaisyti, siųsdami prašymą el. paštu trust@itf.org.uk

Birželio 7 d. Lietuvos jūrininkų sąjunga kartu su partneriais, skanduodama „Su jūra mes didesni!”, “atvežė jūrą” į Tauragę ir prisidėjo prie šventinės miesto gimtadienio nuotaikos kūrimo.

Tauragiškiai ir miesto svečiai aktyviai dalyvavo jūrinėse edukacijose bei viktorinose, suko „Laimės ratą“ ir džiaugėsi laimėtais jūriniais prizais.

Taip pat lankytojai turėjo galimybę pabendrauti gyvai su tikrais jūrinės srities profesionalais, iš arti apžiūrėti Pakrančių apsaugos rinktinės techniką, Karinių jūrų pajėgų eksponatus, VR akinių pagalba susipažinti su uoste vykstančiais procesais. Bene kiekvienas smalsuolis atminčiai išsinešė dalelę jūrinės kultūros – ar savo vardą, užkoduotą signalinėmis vėliavėlėmis, ar jūrinę tatuiruotę, ar apyrankę, ar jūrinį mazgą ar tiesiog asmenukę su tikru kapitonu prie tikro šturvalo. Visą jūrininkų skvero šurmulį vainikavo šventinis Karinių jūrų pajėgų orkestro pasirodymas.

Gyvename jūrinėje valstybėje, tad projekto „Vežame jūrą į Lietuvą“ siekis – kad jūrinė kultūra ir tradicijos gyvuotų ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje, kad apie jūros teikiamas galimybes sužinotų kuo daugiau žmonių.

Dalyvavimas tokiuose bendruomenę suburiančiuose renginiuose – puikus būdas skiepyti žmonėms meilę jūrai, pagarbą jūrininko profesijai, taip pat efektyvus būdas skatinti labiau domėtis karjera jūriniame sektoriuje. Interaktyvūs jūrinės tematikos projektai ženkliai prisideda prie Lietuvos jūrinės tapatybės stiprinimo bei padeda formuoti visuomenės sampratą apie jūrinį šalies paveldą, taip pat populiarina ir patį uostamiestį.

Didžiulė padėka mūsų partneriams – jūrinės bendruomenės atstovams, be kurių reikšmingo indėlio šis projektas neturėtų sėkmingo tęstinumo: Baltijos Jūrų Skautams Lietuvos jūrų muziejui Lietuvos jūreivystės akademijai Klaipėdos jūrų kadetų mokyklai Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centrui, Jūrininkų įdarbinimo agentūrai „OJ Crew“, Klaipėdos turizmo informacijos centrui Karinėms jūrų pajėgoms, Valstybės sienos apsaugos tarnybai bei Karinių jūrų pajėgų orkestrui.

Video: Jūrinė bendruomenė Tauragės miesto šventėje „Tauro ragas’2025”

Minėdama Pasaulinę jūros dieną ir siekdama stiprinti Klaipėdos jūrinį identitetą, Lietuvos jūrininkų sąjunga 2025 m. rugsėjo 13 d. kviečia Lietuvos įmonių/įstaigų/organizacijų bendruomenes bei studentiją kartu kurti unikalų, vienintelį tokio tipo renginį Lietuvoje – DANGĖS RALIS-FESTIVALIS! Tai komandinės varžybos, dalyvaujant keliose skirtingo tipo rungtyse Klaipėdos miesto mero taurei bei rėmėjų prizams laimėti!
Šių metų naujiena – ralyje varžysis moterų, mišrios ir atviros grupių komandos.

* Kiekvieną dalyvių komandą sudaro 21 žmogus (vairininką skiria Organizatorius). Komandos sudėtis – pagal pasirinktą grupę, aprašytą Nuostatuose: moterų, mišri ar atvira. Dalyvių amžius 18+.

* Renginys susideda iš 4 rungčių, kurių metu renkami komandiniai taškai: drakono valčių irklavimas, jūrinė viktorina, jūrinių mazgų rišimas, pirmoji pagalba (gaivinimas).

* Priklausomai nuo rungties, užduotį atlieka visa komanda ar atskiri jos dalyviai.

* Dalyviams organizuojamas 1 maitinimas.

* Renginį vainikuoja visų komandų (įgulų) vakaras.

* Renginyje fotografuojama, filmuojama ir tiesiogiai transliuojama LED ekranuose bei soc.tinkluose.

Komandų registracija vyksta internetu iki rugpjūčio 30 d. REGISTRUOTIS

Galimas alternatyvus registracijos būdas el.paštu info@ljs.lt

Daugiau informacijos – NUOSTATAI_Dangės ralis-festivalis’2025
Viso renginio Programa bus skelbiama rugpjūčio mėnesį.

Informaciją apie renginį sekite FB paskyroje DANGĖS RALIS-FESTIVALIS (https://bit.ly/Danges-ralis-festivalis )

2024 metų Dangės ralio-festivalio video: https://youtu.be/f48a9lhnRsc

Renginio organizatorius -Lietuvos jūrininkų sąjunga
Renginio globėjas – Klaipėdos miesto meras.
Projektą iš dalies finansuoja Klaipėdos m. savivaldybė.

Kontaktai pasiteiravimui:
Tel. +370 46 410448;
El. paštas: info@ljs.lt

Gegužės 16 d., prie paminklo „Albatrosas“ Smiltynėje, skirto negrįžusiems jūrininkams ir laivams, jau dvyliktąjį kartą įvyko tradicinis Klaipėdos miesto jūrinės bendruomenės metų įvykis – jūrinės kultūros apdovanojimų „Albatrosas“ ceremonija. Tai kasmet, minint Europos jūros dieną, rengiamos iškilmės, kurių metu pagerbiami ir apdovanojami jūrinės kultūros srityje pasižymėję bei nusipelnę piliečiai ar organizacijos.

Tarp šių metų devynių nominantų – Lietuvos jūrininkų sąjunga. Už pirmą kartą Lietuvoje inicijuotą ir organizuotą vyresniųjų klasių moksleiviams jūrinės tematikos stovyklą ,,Myliu jūrą” jai įteikta nominacija „Už reikšmingiausius 2024 metų pasiekimus ir darbus jūrinės kultūros srityje“ ir piniginė premija.

Albatroso statulėlė ir piniginė premija nominacijoje „už Lietuvos, kaip jūrinės valstybės vardo garsinimą pasaulyje“ atiteko keliautojui Aurimui Mockui, įveikusiam 12 000 kilometrų kelionę vienviete irkline valtimi „Kuršis“ iš San Diego iki Koralų jūros.

Nominacijoje „Už ilgametį darbą puoselėjant jūrinę kultūrą“ apdovanotas jūrų veteranas, Lietuvos jūrininkų sąjungos Garbės narys Kazimieras Povilaitis – už aktyvią profesinę veiklą ir atsidavimą jūrinių asmenybių atminimo įamžinimui ir jūrininkų istorijos sklaidai.

Klaipėdos mero padėkos raštais taip pat apdovanoti kiti šių metų „Albatroso“ nominantai: Lietuvos jūrininkų įdarbinimo įmonių asociacijos vadovas Artur Truš, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestro vadovas Egidijus Miknius, UAB „Limarko” vadovas Vytautas Lygnugaris, keltų kapitonas Žygintas Gineitis, Jūrų kapitonų asociacija ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Ceremonijoje taip pat buvo įteikti „Jūros veterano“ ženklai kapitonui Olegui Zubel (darbo stažas laivuose – 21 metai) ir jūreiviui Olegui Iljušenko (darbo stažas laivuose – 23 metai).

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas A. Kaupas įteikė padėkos raštus už aktyvią visuomeninę veiklą puoselėjant jūrines tradicijas Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos mokytojui Dainiui Blaževičiui bei 10 klasės kadetams Arnui Grigišui ir Dominykui Stalioraičiui, taip pat Lietuvos jūreivystės akademijos ketvirtakursiui Laurynui Jagėlai ir Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro antrakursiui Matui Dominauskui.

Džiaugiamės, kad šioje kasmetinėje ceremonijoje dalyvauja vis gausesnis būrys neabejingų jūrinei kultūrai ir tradicijoms. Sveikiname nominantus bei visus pagerbtus bendruomenės narius ir dėkojame visiems, prisidedantiems prie jūrinių tradicijų puoselėjimo!

LJS pirmininko padėka(video įrašas)

2025 m. balandžio 14 d. įkurtas Jūrinės bendruomenės paramos fondas.

Fondo steigėjas – Lietuvos jūrininkų Sąjunga. Fondo tikslas tiesiogiai atliepia Lietuvos jūrininkų sąjungos misiją bei veiklą.

Fondo lėšomis finansuojamos programos/projektai pagal šias veiklos kryptis:

• Rūpintis Lietuvos jūrinės bendruomenės gerove
• Telkti, vienyti bei plėsti jūrinę bendruomenę
• Puoselėti jūrinę kultūrą bei tradicijas
• Prisidėti prie jūrinio paveldo išsaugojimo
• Populiarinti jūrinio verslo profesijas bei didinti jų prestižą
• Prisidėti prie šalies jūrinės tapatybės stiprinimo

Paremkite paramos fondo veiklą 1,2% sumokėto GPM!

Lietuvos gyventojai, deklaruodami pajamas, kiekvienais metais gali skirti paramai dalį sumokėto GPM (Gyventojų pajamų mokesčio) nuo jų gaunamo darbo užmokesčio, dividendų, individualios veiklos pajamų ar pelningai parduoto turto.
Šiemet iki gegužės 1 d. Jūs galite  1,2 %  savo sumokamo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nukreipti ne į šalies biudžetą, kurio lėšas paskirstys politikai, o tiesiogiai paramos fondui, kuris teikia jūrininkams teisinę bei finansinę pagalbą, rūpinasi jūrininkų švietimu, darbo paieška bei persikvalifikavimu, taip pat jūrų veteranų socializacija, jūrininkų vaikų užimtumu bei kita pagalba jūrininkų šeimoms. Paramos fondas taip pat aktyviai prisideda prie būsimų jūrininkų ugdymo, prie jūrininko profesijos populiarinimo, prie jūrinių tradicijų bei paveldo išsaugojimo ir bendrai prie šalies jūrinio identiteto stiprinimo.

Tai Jums nieko nekainuoja, o Fondui suteikia galimybę kurti naudą Jums!

Kaip skirti paramą Jūrinės bendruomenės paramos fondui – 1,2% nuo sumokėto GPM?

Skirti dalį sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio galima pateikiant prašymą (forma FR0512) tik elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) https://deklaravimas.vmi.lt  (Atsisiųsti instrukcija)

Paramos gavėjo kodas 307142699

!! Atkreipiame dėmesį, kad:

• 1,2% GPM dalis, skirta Jūrinės bendruomenės paramos fondui, nekonkuruoja su 0,6% GPM parama profesinėms sąjungoms;
• skirti paramą (pildyti formą FR0512) gali tiek gyventojai, kurie yra pateikę metinę GPM deklaraciją, tiek gyventojai, kuriems pateikti GPM deklaraciją nėra privalu;
• prievolę deklaruoti gautas pajamas turintys gyventojai turi tai padaryti iki gegužės 2 dienos, antraip prašymas pervesti paramą nebus patenkintas.

Iškilus papildomiems klausimams, visada galite kreiptis tel.nr. +370-46-410448, el.p. info@ljs.lt  arba tiesiogiai į VMI.

Kartu už stiprią ir sveiką jūrinę bendruomenę!

Lietuvos gyventojai, deklaruodami pajamas, kiekvienais metais gali skirti paramai dalį sumokėto GPM (Gyventojų pajamų mokesčio) nuo jų gaunamo darbo užmokesčio, dividendų, individualios veiklos pajamų ar pelningai parduoto turto.
Šiemet iki gegužės 1 d. Jūs galite  0,6 %  nuo savo sumokamo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nukreipti ne į šalies biudžetą, kurio lėšas paskirstys politikai, o tiesiogiai profesinei sąjungai, kuri rūpinasi ir kasdien kovoja dėl jūrininkų bei susijusių su laivyba ir laivų aptarnavimu darbuotojų socialinių, darbo ir poilsio sąlygų gerinimo Lietuvoje bei užsienyje.

Tai Jums nieko nekainuoja, o bendram reikalui reiška daug!

Kuo Lietuvos jūrininkų sąjunga bus stipresnė, tuo daugiau teisininkų ir ekspertų ji galės pasitelkti į pagalbą ir sėkmingiau apginti jūrinio sektoriaus darbuotojo teises, svarstant įstatymus bei poįstatyminius aktus LR Seime, LR Vyriausybėje, ministerijose, Trišalėje taryboje ar sudarant kolektyvines sutartis su darbdaviais, o ištikus nelaimei, suteikti ir materialinę pagalbą.

Jūsų parama Lietuvos jūrininkų sąjungai prisidės ne tik prie esamų jūrininkų ir uosto darbuotojų teisių gynimo bei darbo sąlygų gerinimo, bet ir prie būsimų jūrininkų ugdymo ir bendrai prie jūrininko profesijos populiarinimo, taip pat ir šalies jūrinio identiteto stiprinimo.

Iš anksto tariame didelį AČIŪ už Jūsų paramą Lietuvos jūrininkų sąjungai (įm. kodas 190724082).

Kaip skirti paramą Lietuvos jūrininkų sąjungai – 0,6% nuo sumokėto GPM?

Skirti dalį sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio galima pateikiant prašymą (forma FR0512) tik elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) https://deklaravimas.vmi.lt  

Instrukcija kaip skirti paramą profsąjungai

Atkreipiame dėmesį, kad:

• parama profesinei sąjungai (Lietuvos jūrininkų sąjungai) nekonkuruoja su kitais paramos gavėjais, nes šią 0,6 %  GPM dalį leidžiama skirti TIK profesinėms sąjungoms;
• skirti paramą (pildyti formą FR0512) gali tiek gyventojai, kurie yra pateikę metinę GPM deklaraciją, tiek gyventojai, kuriems pateikti GPM deklaraciją nėra privalu;
• prievolę deklaruoti gautas pajamas turintys gyventojai turi tai padaryti iki gegužės 1 dienos, antraip prašymas pervesti paramą nebus patenkintas;
• jei esate jūrininkas, kuris dirba laivuose su ES šalių vėliava ir nemoka GPM, paskatinkite skirti paramą savo šeimos narius, kurie dirba ir moka GPM.

Iškilus papildomiems klausimams, galite kreiptis tel.nr. +370-46-410448, el.p. info@ljs.lt  arba tiesiogiai į VMI.

Mūsų stiprybė – vienybėje!

2024 m. gruodžio 23 d. LJS pirmininkas A. Kaupas ir AB DFDS Seaways vykdantysis direktorius J. Nazarovas pasirašė naują kolektyvinę sutartį 2025-2027 metams.

Kadangi kolektyvinės sutarties nuostatos galioja visiems DFDS darbuotojams, Lietuvos jūrininkų sąjungos vienas iš pagrindinių siekių šių metų derybose buvo naujojoje kolektyvinėje sutartyje įtvirtinti papildomas naudas tiems DFDS darbuotojams, kurie yra LJS nariai.

Esminiai pokyčiai naujojoje AB DFDS Seaways kolektyvinėje sutartyje lyginant su 2022-2024 metų galiojusia sutartimi:

• Jūrininkų darbo užmokestis didėja 2025 m. vidutiniškai 7,5%, 2026 m. – 5,5% (lyginant su 2025 m.), 2027 m. – 2,9% (lyginant su 2026 m.).
• Jūrininkų maitinimui skirta suma didinama 0,9 Eur/dienai ir du sekančius metus didinama dar po 0,5 Eur/dienai.
• Didėja draudimo išmokos jūrininkams ir artimiesiems.
• Didėja paramos suma mirus jūrininkui ar jo artimiesiems.
• LJS nariai, esantys AB DFDS Seaways darbuotojais ir 2025 m. ir 2026 m. nepertraukiamai 6 mėn. mokėję  LJS nario mokestį, atitinkamai 2026 m. ir 2027 m. AB DFDS Seaways draudžiami papildomu sveikatos draudimu.

Kolektyvinėje sutartyje LJS savo ruožtu įsipareigoja savo nariams pagal nustatytą tvarką suteikti materialinę paramą:

• • LJS nariui mirus ar žuvus (parama išmokama vienam iš nario artimųjų);
  • LJS nario artimųjų (tėvai, sutuoktiniai, nepilnamečiai ir/ar išlaikomi vaikai) mirties atveju;
  • LJS nario ligos, kuri tęsiasi ilgiau kaip vieną mėnesį, atveju;
  • LJS nariui nelaimės atveju (gaisras, potvynis, vagystė ir pan.);

LJS įsipareigoja savo nariams taip pat suteikti:

• nelaimingų atsitikimų draudimą;
• galimybę atostogauti LJS turimuose apartamentuose Bulgarijoje;
• galimybę naudotis nuolaidomis paslaugų teikimo ir prekybinėse įmonėse su kuriomis LJS yra sudariusi sutartis.

Lietuvos jūrininkų sąjunga, kaip Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) narė, dalyvavo 46-jame ITF kongrese, kuris vyksta kas penkerius metus ir šiemet pirmą kartą buvo surengtas arabų pasaulio šalyje – Maroke.

Į Kongreso rūmus Marakeše susirinko virš 2000 transporto darbuotojų atstovų iš 150 šalių, kad aptartų aktualius klausimus, pasidalytų gerąja praktika ir suformuluotų strategijas, kaip gerinti darbuotojų teises įvairiuose transporto sektoriuose.

Kongreso savaitės darbotvarkėje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas išsamios ITF vizijos kūrimui ateinantiems penkeriems metams.  Pokyčių įgyvendinimui ITF įvardino šešis esminius reikalavimus:

1. Teisės – kovoti už padorų atlyginimą, darbo sąlygas ir pagrindinę teisę streikuoti ir derėtis kolektyvinėse derybose.

2. Lygybės – kovoti su diskriminacija ir užtikrinti lyčių lygybę, įtraukimą ir vienodas galimybes visiems darbuotojams, nepaisant jų amžiaus, rasės, lyties, etninės priklausomybės, seksualinės orientacijos ar kilmės.

3. Saugumo ir sveikatos – skatinti saugias darbo sąlygas ir teikti prioritetą visų transporto darbuotojų sveikatai ir gerovei.

4. Tinkamos darbuotojams ateities formavimo – spręsti technologijų ir automatizavimo įtaką darbo vietose ir užtikrinti, kad darbuotojai turėtų savo nuomonę besikeičiančioje transporto aplinkoje.

5. Atskaitomybės pasaulinėse tiekimo grandinėse – reikalauti skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningo elgesio su visais darbuotojais visoje tiekimo grandinėje.

6. Tvaraus transporto – dėti pastangas sukurti tvaresnę transporto pramonės ateitį be anglies dioksido per pereinamąjį laikotarpį.

Kongreso šūkis „Transporto darbuotojai juda į priekį“ reiškia ne tik raginimą veikti, bet ir deklaraciją, kad transporto darbuotojai yra pasauliui labai reikalingų pokyčių varomoji jėga.

„Tai kertinis momentas stiprinti mūsų vienybę ir įvairovę stiprinant regionus ir sektorius, taip pat užtikrinant, kad jaunimas ir moterys vadovautų ir formuotų mūsų judėjimą visais lygmenimis. Mūsų stiprybė slypi vienybėje per įvairovę – suteikdami galių kiekvienam balsui, galime sukurti judėjimą, kuris yra nesustabdomas,”– sakė ITF prezidentas Paddy Crumlinas.

Jūrininkų sekcijos konferencijoje dalyvavo 60 organizacijų-narių, atstovaujančių beveik 1 mln. pasaulio jūrininkų. Delegatai patvirtino, kad per ateinančius penkerius metus sąlygų gerinimas išliks pagrindinė veikla ITF jūrininkų sekcijos darbo plane. Tačiau kaip pokyčių katalizatorius buvo pažymėtas skubus „pereinamojo laikotarpio” poreikis.

2021 m. Glazge įkurta „Jūrų pereinamojo laikotarpio darbo grupė“ vienija ITF, Tarptautinius laivybos rūmus (ICS), Jungtinių Tautų Pasaulinį susitarimą (UNGC), Tarptautinę darbo organizaciją (ILO) ir Tarptautinę jūrų organizaciją (IMO). Ši grupė pradėjo projektą „Bazinė jūrininkų mokymo sistema dekarbonizacijos srityje“, kad suteiktų, kaip manoma, 800 000 jūrininkų įgūdžius ir žinias dekarbonizacijos srityje, įskaitant žinias apie potencialiai pavojingą kurą, pvz., amoniaką ir vandenilį.

ITF jūrininkų sąjungos patvirtino savo įsipareigojimą pritraukti daugiau moterų ir jaunų jūrininkų, kad ši profesija būtų vertinama kaip gera karjera sekančiai jūrininkų kartai. „ITF aktyviai dalyvauja IMO vykdomame transporto pramonės pertvarkos procese. Taip pat turime šiek tiek padirbėti, kad jaunimas visame pasaulyje suvoktų jūrininko profesiją kaip puikią karjerą, o tai turi vykti užtikrinant jaunų darbuotojų teises ir suteikiant jiems apsaugą“, – sakė Jūrininkų skyriaus komiteto narė Susana Pereira-Ventura. Jaunųjų transporto darbuotojų atstovai akcentavo jūrininkų gerovės ir teisių išsaugojimą kovoje su neigiamomis klimato kaitos pasėkmėmis.

ITF jūrininkų sekcijos konferencijoje priimti pasiūlymai apėmė įsipareigojimą sukurti naują, išsamią strategiją, skirtą remti ir apsaugoti Ukrainos jūrininkus ir geležinkelių darbuotojus, įskaitant pirmenybę suteikiant jiems mokymus pagal „Jūrų teisingo pereinamojo laikotarpio darbo grupės“ projektą.

Visas ITF jūrininkų sekcijos konferencijos pasiūlymų sąrašas:

• Parama Ukrainos transporto darbuotojams.

• Australijos strateginis laivynas.

• „Shipping P&I Club Insurance“ neveiksmingumo klausimas ir sprendimai.

• Glaudesnis bendradarbiavimas tarp ITF ir Paryžiaus supratingumo memorandumo.

• Ateities darbo perpektyvų propagavimas jauniems jūrininkams.

Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) jungtinėje jūrininkų ir dokininkų konferencijoje priimta „Marakešo politika“ dabar sudaro pasaulinės sąjungos kampanijoms dėl patogių vėliavų (FOC) pagrindą.

Marakešo politika nustato minimalias sąlygas, kurias ITF ir jos narės priims FOC prekybiniuose laivuose. Tai apima naują supratimą apie esminę pasaulinių tiekimo grandinių, atsiradusių po Covid-19 pandemijos, svarbą, taip pat pagrindinį laivybos ir jūrininkų vaidmenį kovojant su klimato kaita per pereinamąjį laikotarpį.

Marakešo politika dabar bus ITF kolektyvinių sutarčių (CBA), kuriose nustatomi FOC laivų įgulų atlyginimai ir darbo sąlygos, neatsižvelgiant į jų pilietybę, pagrindas.

Labai svarbu, kad politikoje taip pat pabrėžiama dokininkų ir jūrininkų bendradarbiavimo ir solidarumo svarba, užtikrinanti, kad jūrininkai nebūtų priversti dirbti dokininkų darbo ir apsauganti dokininkus nuo išpuolių už jų darbo jurisdikcijos ribų. 

Marakešo politika taip pat gilina su ITF susijusių profesinių sąjungų bendradarbiavimą, ypač iš laivų savininkų ir darbo jėgas teikiančių šalių, sukuriant vieningesnį frontą kovojant už geresnes sąlygas.

MarrakechPolicy2024

Minint Pasaulinę jūros dieną paskelbti šių metų ITF Seafarers’ Trust Life at Sea fotografijos konkurso nugalėtojai.

I-ąją vietą ir 1000 svarų sterlingų premiją laimėjo Jericho P. Mifania nuotrauka „Echoing Sigh-lence of Relief inside Cargo Hold“ („Palengvėjimo atodūsis krovininiame triume“). Ši nuotrauka buvo išrinkta iš beveik 2000 pateiktų konkursui nuotraukų ir sulaukė didžiulio jūrininkų atsiliepimų kiekio.

Šių metų Pasaulinės jūros dienos tema – „Ateities navigacija: saugumas pirmiausia!“. Nuotrauka – nugalėtoja kaip tik labai atitinka šią temą, kadangi pabrėžia vieną iš svarbiausių saugumo problemų jūroje – darbuotojų nuovargį.

Pirmosios premijos laureatas Jericho P. Mifania apibūdino savo nuotrauką „Echoing Sigh-lence of Relief in Cargo Hold“ kaip „paveikslą apie atsparumą nuovargiui po sunkių darbo valandų. Nors jūra begalinė, tačiau mūsų žvilgsniai dažnai apsiriboja šiomis sienomis, ištveriančiomis nenumaldomas nuovargio bangas, graužiančią vienatvę ir nuolatinį spaudimą įvykdyti užduotį. Būtent tokiomis akimirkomis suprantame, kad mus sieja bendras palengvėjimo atodūsis, atspindintis mūsų nebylias kovas.“

Konkurso komisijos narė Sara Keijzer iš Amsterdamo nacionalinio jūrų muziejaus sakė: „Šioje nuotraukoje tikrai matosi jūrininko nuovargis. Čia nepozuojama; jis tikrai ilsisi po sunkios darbo dienos. Jis dirba tamsoje, su žibintuvėliu ir yra beveik apakintas šviesos.“ Kito komisijos nario, praėjusių metų nugalėtojo, Roberto Marano žodžiais: „Tai buvo labai tikra nuotrauka. Kuo daugiau į ją žiūriu, tuo labiau į ją pasineriu. Nuotraukos kompozicija buvo puiki, o šviesa, nušviečianti jų veidus, tikrai išryškina jų emocijas.“

II-osios premijos laureatas Waseemas Abbasas buvo apdovanotas už nuostabią nuotrauką „Ships in clouds“ („Laivai debesyse“) – beveik optinė „skraidančių laivų“ iliuzija, pasak komisijos narės Irene Jacobs (iš Roterdamo jūrų muziejaus), „gražus vaizdas, kurį gali matyti tik būdamas jūrininku“.

III-iosios vietos premija skirta Kenji F. Rabie už „Blasting Bows: Shipyard Renewal in Action“ („Laivapriekio valymas: atnaujinimas laivų statykloje“) nukelia žiūrovą į doką, kur nuvalomi dviejų laivų laivapriekiai. Šis vaizdas sužavėjo visus komisijos narius savo abstrakčia estetika, o profesionalus fotografas, komisijos narys Joe Plimmeris pažymėjo: „Puikus kadras su paslėptais gyliais ir unikalia perspektyva“.

Švenčiant penktąjį konkurso jubiliejų šiais metais komisijos nariai įvertino dar penkias nuotraukas: Mark Joseph Bureros „Jūrininko gyvenimas užkulisiuose“, Dwi Kartini „Barbershop onboard“, Jairus Jan Ricafranca „Trijų žmonių darbas“, John Prieto „Svajonė pasiekiama“ ir Malcom Resolme Serrano „Mūsų laivo grožis iš kitokios perspektyvos“.

ITF Seafarers’ Trust fotografijos projektas, prasidėjęs 2020 m., pačiame „Covid-19“ pandemijos įkarštyje, dabar turi apie 10 000 skaitmeninių fotovaizdų. Nuo pat savo veiklos pradžios šis projektas per parodas ir pristatymus visame pasaulyje pristato unikalią jūrininkų perspektyvą platesnei auditorijai. Šiuo metu ankstesnės projekto „Gyvenimas jūroje“ nuotraukos yra eksponuojamos Roterdamo jūrų muziejuje. Esame be galo dėkingi visiems jūrininkams, kurie pasinaudojo galimybe pasidalinti su mumis savo patirtimi ir prisidėti prie vyrų ir moterų, valdančių pasaulinį prekių ir žmonių judėjimą jūra, įvaizdžio.

Klaipėdoje išlydėti pirmos Lietuvoje jūrinės stovyklos „Myliu jūrą“ dalyviai. Šešiolika jaunuolių iš Vilniaus ir Kauno rajonų, Panevėžio, Kėdainių, Ukmergės, Šakių, Kalvarijos visą savaitę uostamiestyje gilinosi į jūros, uosto ir laivybos specifiką, susipažino su įvairiausiomis jūrinėmis profesijoms, išbandė moderniausius jūrinius treniruoklius, plaukė laivais, išbandė vandens sportą.

VIDEO APIE STOVYKLĄ

„Tokią jūrinę stovyklą rengėme pirmą kartą, tačiau tikrai ne paskutinį. Matome, kad jaunimui ši sritis yra įdomi, nes nutolusiuose nuo jūros regionuose ne visi žino, ką reiškia valdyti laivą, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, kokia yra jūrininkų darbo kasdienybė, kur galima mokytis su jūra, uostu susijusių profesijų, kokios perspektyvos atsiveria pradėjus karjerą jūroje. Itin nudžiugino faktas, kad po mūsų surengtos jūrinės stovyklos keli jaunuoliai nusprendė jau šį rudenį mokytis Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centre, kai kurie baigę gimnaziją, ateityje planuoja rinktis Lietuvos jūreivystės akademiją. Tariame nuoširdų ačiū mūsų draugams ir partneriams, kurie sutelkė jėgas ir jaunimui sukūrė neeilinę jūrinę kelionę“, – sakė Aleksandras Kaupas, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas, pabrėžęs, kad ši jūrinė stovykla buvo surengta savanorišku pagrindu – stovyklautojams ji buvo nemokama.

Stovyklą organizavo Lietuvos jūrininkų sąjunga kartu su Baltijos jūrų skautų organizacija.

„Baltijos jūrų skautai rengia daug įdomių ir turiningų stovyklų, tačiau ši išsiskyrė itin plačiu spektru veiklų. Kartu su jaunuoliais lankėmės mokymo įstaigose, kurios rengia būsimus specialistus jūrai ir uostui, susipažinome su jūrinėmis profesijomis, bendravome su jūrų kapitonais, karinių jūrų pajėgų kariškiais, paplūdimio gelbėtojais, uosto darbuotojais, laivų-vilkikų įgulomis. Lietuvos jūrų muziejuje dalyvavome edukacijose ir delfinų pasirodymuose, sutelkę jėgas švarinome pajūrį, lankėmės didžiuose jūriniuose keltuose. Visas veiklas, kurių suskaičiavome kone 20, išvardinti sudėtinga, tačiau jaunimas Klaipėdą paliko kupinas emocijų – stovyklautojai patikino, kad jeigu kitais metais tokia stovykla vyktų, ją tikrai rekomenduotų savo draugams. Taip pat jie pakvietė mūsų jūruomenę atvykti į savo mokyklas ir jose pristatyti su jūra susijusias perspektyvas“, – sakė Jurgita Paškevičienė, organizacijos „Baltijos jūrų skautai“ vadovė. 

Stovykloje dalyvavo devynios merginos ir septyni vaikinai. Stovyklautojai patikino, kad didžiausią įspūdį jiems paliko užmegztos naujos pažintys ir apsilankymai Karinių jūrų pajėgų flotilėje ir „DFDS Seaways“ kelte „Luna Seaways“. Atliktoje apklausoje jaunimas akcentavo, kad be kitų veiklų juos itin sužavėjo irklavimas vikingo valtimi, delfinai, šaudymas iš lanko, Pabėgimo kambarys kariniame laive „Sūduvis“ ir susitikimai su jūrų kapitonais.

Prie stovyklos veiklų prisidėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” (KLASCO), Lietuvos jūreivystės akademija, Lietuvos jūrų muziejus, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras, Lietuvos karinės jūrų pajėgos, Klaipėdos irklavimo centras, „Klaipėdos paplūdimiai”, „Novikontas”, UAB „Towmar Baltic”, AB DFDS Seaways, Jūrų agentūra Forsa,  projektas „Jūros ambasada”, R.Jaugos IĮ, paplukdžiusi jaunimą laivu „Lagūna”.